Trečiadienį per komiteto posėdį už tai balsavo penki Seimo nariai, vienas buvo prieš.
Komiteto narių vertinimu, projektas preliminariai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai normai, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, ja garantuojama laisvė reikšti įsitikinimus, žmogaus teisių negalima varžyti dėl jo lyties.
Seimo Teisės departamentas taip pat pateikė išvadą, kad projektas neatitinka Konstitucijos, nes tai būtų žmogaus teisių suvaržymas dėl jo lytinės orientacijos.
Prieš išvadą kalbėjęs ir balsavęs demokratas Algirdas Stončaitis atmetė, kad projektas varžytų žmogaus teises ir laisves.
„Kodėl neįvertinate tėvų teisės užtikrinti vaikų gerovę? (...) Kodėl siauriname Konstitucijos galiojimą tėvų atžvilgiu?“ – klausė jis.
Parlamentaras tvirtino, jog visuomenė nepalaiko LGBTIQ bendruomenės elgesio ir siūlė į tai atsižvelgti.
„Informacijos, kuri sklando globaliame pasaulyje, nei paslėpsi nei uždrausi (...) kartais vaikai daugiau žino, negu mes, 50 metų ir plius žmonės“, – konservatorius Vilius Semeška.
Rugpjūtį Seimo Regionų frakcijai priklausantys Seimo nariai registravo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, kuria siūlo įtvirtinti draudimą ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams asmenims be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija.
Kartu teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso papildymas, kad už tokio draudimo nepaisymą grėstų iki tūkstančio eurų bauda.
Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus savo projektą grindė kitų valstybių pavyzdžiu.
Jo duomenimis, Lenkijos, Slovakijos bei keleto kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentuose jau priimti teisės aktai, kuriais vaikų darželiuose ir mokyklose uždrausta bet kokia propaganda ar raginimai, susiję su „netradicine seksualine orientacija“ ar kitos nei prigimtinė lyties priskyrimu sau.
Anot Seimo nario, Lietuvoje pažeidžiama Konstitucijoje numatyta teisė, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme šiuo metu numatyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija yra tokia, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Vyriausybė vasarį dėl šios nuostatos kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT).
Taip Ministrų kabinetas reagavo į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.
Vyriausybė pernai siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.
Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos „Gintarinė širdis“ leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.
Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė.
Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu – minėta įstatymo nuostata.
