Parlamentarai nutarė toliau nebesvarstyti ir grąžino iniciatoriams tobulinti Darbo kodekso pataisas, numatančias ribojimus dėl suminės darbo laiko apskaitos: už balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 8, o susilaikė 10.
Socialinių reikalų darbo komiteto narė „laisvietė“ Monika Ošmianskienė pranešė, kad stabdyti pataisų svarstymą Seime nutarta atsižvelgus į Trišalės tarybos išvadoje pateiktus Vyriausybės ir darbdavių pasiūlymus tęsti diskusijas šiuo klausimu.
Tokiai komiteto išvadai prieštaravęs pataisų autorius, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas sakė, kad norima apsaugoti žmonės, kurie dirba pamainomis, bet jiems darbdaviai nemoka už viršvalandžius.
„Dirbame normaliu keturiasdešimties valandų darbo grafiku per savaitę ir norime diskutuoti apie tam tikrus palengvinimus, apie darbo laiko trumpinimus. (...) Tačiau yra tam tikra kategorija žmonių, kurie netgi tų Darbo kodekso garantuojamų valandų neturi ir yra priversti dirbti žymiai ilgiau ir negauna viršvalandžių už savo darbą. Tai yra pamaininio darbo darbuotojai“, – Seime aiškino T. Tomilinas.
Pasak jo, suminis darbo laikas taikomas daugeliui darbuotojų.
„Tai yra apie 25 proc. mūsų ekonomikos, ten, kur reikia ir kur nereikia, ten, kur yra tam tikra pramoninė ir gamybinė būtinybė ir ten, kur tikrai tos būtinybės nėra, pavyzdžiui, tie patys valstybiniai muziejai, kurie taiko tą suminį grafiką būtent vengiant mokėti viršvalandžius. Taip neturi būti“, – kalbėjo parlamentaras.
Darbo kodekso pataisos numatė, kad suminė darbo laiko apskaita būtų taikoma tik esant būtinumui be pertraukų veikiančiose įmonėse, o kitose ji būtų galima tik susitarus kolektyvinėje sutartyje.
Be to, pamainomis žmonės turėtų dirbti nepažeidžiant maksimalaus 48 val. (dabar 52 val.) darbo laiko per 7 dienas, o per septynių paeiliui einančių dienų laiką darbuotojui būtų suteiktas bent 48 valandų nepertraukiamo poilsio laikas vietoj dabar numatytų 35 val.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė BNS anksčiau yra sakiusi, kad suminės darbo laiko apskaitos ribojimai būtini, nes darbuotojams tokia tvarka nieko gero neduoda. Tačiau ji abejoja, ar tokią apskaitą turi reglamentuoti Darbo kodeksas. Dėl to, pasak jos, būtų galima susitarti kolektyvinėse sutartyse.
Pasak profsąjungų lyderės, darbdaviai yra išsiprašę išimtinais atvejais taikyti suminę darbo laiko apskaitą, tačiau dabar ji labai išpopuliarėjo.
