Tai numatančias Karinės jėgos naudojimo statuto pataisas parengė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Siūlomas reguliavimas galėtų būti taikomas naudojant karinę jėgą tik prieš bepiločius orlaivius, t. y. karinė jėga negalėtų būti panaudota prieš pilotuojamus orlaivius.
Pritarus iniciatyvai, karinė jėga galėtų būti panaudojama prieš dronus, nustačius tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, bepiločio orlaivio buvimą draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje, taip pat jei skrydis vykdomas nesilaikant nustatytų sąlygų, apribojimų ar tvarkos.
„Tai reiškia, kad pagrindas panaudoti karinę jėgą prieš bepilotį orlaivį atsirastų bepiločiam orlaiviui ne tik esant draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje, bet ir nesilaikant atitinkamos kariuomenės vado nustatytos tvarkos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Taip pat pažymima, kad karinė jėga bet kuriuo atveju būtų naudojama taikant tarptautinius principus.
„Karinė jėga būtų naudojama tik esant absoliučiai karinei būtinybei tai daryti, imantis visų įmanomų atsargumo priemonių, siekiant išvengti sunkių padarinių asmenims ar turtui. Visų šių aplinkybių visuma užtikrintų, kad karinės jėgos panaudojimas prieš bepiločius orlaivius būtų atliekamas tik taikant visas įmanomas saugumo sąlygas“, – akcentuoja projekto autoriai.
Parengti įstatymo pataisas paskatino nuolatiniai bepiločiais orlaiviais vykdomi oro erdvės pažeidimai, keliantys pavojų nacionaliniam ir visuomenės saugumui. Tokie incidentai, anot iniciatorių, gali būti naudojami priešiškų valstybių žvalgybai, siekiant įvertinti oro gynybos veikimą, ar net pavojingiems kroviniams ar sprogstamiesiems užtaisams gabenti, todėl kelia realią grėsmę visuomenei.
Šiuo metu Karinės jėgos naudojimo statutas leidžia karinę jėgą panaudoti tik prieš orlaivį, įskridusį į draudžiamą zoną, kai jo skrydžio kryptis kelia realų pavojų svarbiems valstybinės reikšmės objektams, virš kurių skrydžiai yra draudžiami. Taip pat karinė jėga gali būti panaudota prieš bepilotį orlaivį, kuris galbūt naudojamas kaip ginklas, siekiant padaryti žalą turtui ar asmenų gyvybei ir sveikatai.
Šie atvejai neapima praktikoje pasitaikančių atvejų, kai dronas nėra naudojamas kaip ginklas, o pažeidimai vyksta ne draudžiamosiose zonose ir nesiejami su grėsme konkrečiam valstybinės reikšmės objektui, tačiau jo skrydis gali kelti grėsmę visuomenei ir nacionaliniam saugumui.
Siekiant kaip įmanoma greičiau sukurti efektyvesnes karinės jėgos panaudojimo prieš bepiločius orlaivius sąlygas, prasidėjus rudens sesijai Vyriausybė ketina prašyti Seimą projektą svarstyti skubos tvarka.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Lietuvos oro erdvę buvo pažeidę du dronai, įskridę iš Baltarusijos.
Liepos pabaigoje policija informavo apie nenustatyto tipo bepilotį orlaivį, vėliau rastą Jonavos rajone esančiame poligone – prokuratūra skelbė, kad jis nešė sprogstamąjį užtaisą.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“ – tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
Po šių įvykių viešojoje erdvėje kilo diskusija apie Lietuvos oro gynybos infrastruktūros tobulinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
