Kartu su Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais jis įregistravo tokią galimybę numatančią Valstybės tarnybos įstatymo pataisą.
A. Bagdono pastebėjimu, praplėsta valstybės tarnautojo samprata leistų į Lietuvą pritraukti lietuvius, kurie, gyvendami užsienyje ir įgiję kitos valstybės pilietybę, prarado Lietuvos pilietybę.
„Siekiant, jog kuo daugiau išvykusių į užsienį lietuvių grįžtų ir įgytas žinias pritaikytų Lietuvos valstybės tarnyboje, turime suteikti galimybę asmenims, turintiems ES ar NATO valstybės narės pilietybę, mokantiems lietuvių kalbą bei išlaikiusiems egzaminą B lygiu, dirbti valstybės tarnyboje. Šiuo metu užsienio šalių piliečiai, net gimę lietuviais ir puikiai mokantys gimtąją kalbą, negali dirbti Lietuvai. Praplėstos galimybės leistų į viešąjį sektorių pritraukti žmones, kurie, iš emigracijos grįžę į Lietuvą, galėtų čia pritaikyti savo tarptautinę patirtį“, – sako A. Bagdonas.
Jo pastebėjimu, valstybės ir savivaldybių institucijose įsidarbinę tokie žmonės praturtintų viešąjį sektorių kompetencijomis ir kultūriškai.
„Savivaldybėms tenka susidurti su nemenkais iššūkiais valstybės tarnybos sektoriuje, kadangi trūksta norinčių užimti šias pareigas asmenų. Kol neišsprendėme Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimo, tokia įstatymo išlyga leistų išlaikyti ir kurti ryšius su Lietuvos pilietybės netekusiais lietuviais“, – sako A. Bagdonas.
Šiuo metu pretenduojant į pareigas valstybės tarnyboje būtina turėti Lietuvos pilietybę ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą B lygiu. Beje, į savivaldybių tarybas gali būti renkami užsienio piliečiai, kurie turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Siūloma, kad Valstybės tarnybos įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
