Plačiau apie tai papasakojusi VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Liepa Gasiulė priminė, kad kiekvienas mūsų yra sudarytas iš angliavandenių, riebalų ir baltymų.
„Baltymų sudėtyje yra 20 aminorūgščių ir vienoje iš jų yra mūsų tiriamoji medžiaga – aminorūgštis metioninas. Tai yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių aminorūgščių, kuri mums reikalinga tam, kad gyventume.
Viena pagrindinių jos funkcijų yra ta, kad (...) metioninas yra tiesiogiai susijęs su genų raiškos reguliacija, ko kitos aminorūgštys neturi“, – aiškino mokslininkė „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Šios aminorūgšties pats organizmas daug pasigaminti negali, todėl jos būtina gauti su maistu. Ji svarbi tiek baltymų sintezei, padeda organizmui kurti naujas ląsteles ir audinius, tiek detoksikacijai, prisideda prie kenksmingų medžiagų pašalinimo.
„Mums ši medžiaga svarbiausia kalbant apie DNR modifikacijas. Nes jei reguliuojame genus, reguliuojame absoliučiai viską. Nuo genų raiškos viskas prasideda – visos ligos ir gyvybė“, – pridūrė L. Gasiulė.
„Daugiausiai metionino yra gyvulinės kilmės baltymuose – kalbame apie įvairią mėsą, žuvį, visokias jūros gėrybes, mažiau jo yra pieno produktuose. Daug metionino yra riešutuose (ypač braziliškuose).“
Kalbėdama apie sąsajas su vėžinių susirgimų vystymusi, ji atkreipė dėmesį į sutrikdomą genų aktyvavimosi procesą:
„Kai metioninas keičia epigenetinę modifikaciją, (...) viskas labai pasikeičia. (...) Pavyzdžiui, neaktyvūs genai aktyvuojasi, o tie, kurie turėtų būti aktyvūs, jie yra išjungiami. Tada nebėra pusiausvyros.“
Gaunama su baltyminiu maistu
Metioninas dažniausiai gaunamas vartojant gausiai baltymų turintį maistą. „Daugiausiai metionino yra gyvulinės kilmės baltymuose – kalbame apie įvairią mėsą, žuvį, visokias jūros gėrybes, mažiau jo yra pieno produktuose. Daug metionino yra riešutuose (ypač braziliškuose), o mažiausiai, aišku, augalinėje mityboje – vaisiuose, daržovėse“, – vardijo mokslininkė.
Nors baltymai žmogaus organizmui būtini, metionino perteklius gali būti žalingas organizmui.
„Jau yra atlikta daug įvairių tyrimų, apskaičiuotas tam tikras baltymų kiekis, kiek jų reikėtų suvalgyti per dieną – tai būtų apie 0,8 g kilogramui per dieną. Sakykime, kažkur apie 50–60 gramų per dieną. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje, ypač Europoje, Amerikoje yra suvalgoma 1,5–2 kartus daugiau baltymų, nes yra valgoma labai daug mėsos.
Dabar mokslininkai stebi įvairius procesus ir sako, kad kai baltyminio maisto suvartojama ryškiai per daug, tai kenkia sveikatai, gali skatinti širdies ligas, atminties praradimus, neurodegeneracinius sutrikimus. Taigi kaip baltymų negalima vartoti per mažai, taip jų neturi būti per daug“, – kalbėjo mokslininkė.
30 proc. sumažinus baltymų – geri rezultatai
Pasak jos, atliekami įvairūs tyrimai rodo, kad ne drastiškai, bet, pavyzdžiui, 30 proc. sumažinus baltyminio maisto kiekį jau yra matomas teigiamas efektas sveikatai:
„Tai veikia priešuždegimiškai, pasižymi priešvėžinėmis savybėmis, stabdo senėjimą. Ypač kalbant apie senėjimą yra atliekama labai daug tyrimų. Jau seniau atlikti tyrimai su pelėmis parodė, kad sumažinus metionino kiekį mityboje jų gyvenimo trukmė prailgėjo 30 proc.
„Šiuolaikinėje visuomenėje, ypač Europoje, Amerikoje yra suvalgoma 1,5–2 kartus daugiau baltymų, nes yra valgoma labai daug mėsos.“
Neseniai skaičiau, kad tyrimai atliekami ir su beždžionėmis, randami teigiami efektai, kad galime prailginti gyvenimo trukmę. Ir tą galima padaryti sumažinus tik 30 proc. nuo to kiekio, kiek žmogui reikia“, – komentavo L. Gasiulė.
Paklausta, ar patys žmonės, jeigu metionino kaip tik trūksta, gali tai pastebėti, mokslininkė nurodė, kad jei žmogus tuo metu auga, jo augimas turėtų sustoti. Tačiau rimti pakitimai organizme galėtų įvykti, jei visiškai badaujama ir baltymų negaunama ilgą laiką.
Svarbiausia nevalgyti per daug
Paklausta, kokio požiūrio laikytųsi kalbėdama apie dietas ir įvairias populiarias mitybos madas, mokslininkė teigė esanti subalansuotos mitybos šalininkė.
„Manau, svarbiausia nevalgyti per daug – tiek per daug riebalų, tiek angliavandenių, tiek baltymų. Jeigu dabar daugiausiai kalbama, kad reikia labai daug baltymų, būčiau atsargesnė. Taip, jei žmogus sportuoja, viskas gera, tada reikėtų tų baltymų.
Bet jei daug fizinio aktyvumo nėra, reiktų vartoti subalansuotus kiekius, kartais – daugiau, kartais – mažiau. Svarbu nevalgyti per daug mėsos, kad nebūtų jos ir per pusryčius, ir pietus, ir vakarienę“, – patarė ji.
Tyrimai daug žada
Paklausta, kaip metionino ribojimas gali paveikti lėtinių ligų išsivystymą, pašnekovė pabrėžė, kad šiuo klausimu jau yra nueita iki klinikinių tyrimų.
„Šiaip yra aišku, kad vėžinės ląstelės labiau mėgsta metioniną ir joms iš išorės gaunamo metionino reikia labiau nei sveikoms ląstelėms. Negaudamos metionino jos pradeda žūti. Taigi jeigu pradedame riboti, neduoti šitos medžiagos, o sveikos ląstelės turi likti gyvos. Tai būtų toks tiksliai į taikinį nukreiptas dalykas. Aišku, toks badavimas galimas tik iki tam tikros ribos.
Žinoma, tai – dar tyrimų pradžia. Tiriami vėžiu sergantys ligoniai, kuriems taikoma chemoterapija, radioterapija ir šalia taikoma metionino dieta. Ji gali būti taikoma vartojant atitinkamai subalansuotą maistą, bet taip pat yra ir kuriamas kaip vaistas – metionazė, kurią galima gerti ir kraujyje aminorūgšties kiekis sumažinamas“, – pasakojo L. Gasiulė.
Pasak jos, pradiniai tyrimai rodo teigiamą efektą. „Pirmiausia tiriamas toksiškumas, kaip tokie pacientai reaguoja. Bet atliekant tyrimus su pelėmis viskas veikia labai puikiai. Tad kol kas laukiama platesnių rezultatų“, – pridūrė ji.
