Konservatoriai kritikuoja Krašto apsaugos ministeriją – neva šiuo metu dronų technologijos Lietuvos kariuomenėje integruojamos netinkamai.
Opozicija siūlo valdantiesiems keisti pirkinių sąrašą, daugiau pinigų skirti dronams. Krašto apsaugos ministerija atkerta – konservatorių ateities karo vizija dar niekur nepatikrinta.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pristatė „dronų sieną“
Bepiločių orlaivių sistemų naudojimas Rusijos sukeltame kare Ukrainoje jau seniai tapo kasdienybe. Dronus naudoja tiek Putino orkai, tiek frontą ginantys ukrainiečiai. Lietuvoje konservatoriai demonstruoja iliustracijas, kuriose pavaizduotos kryptys, kuriomis Lietuvą ateityje gali atakuoti Rusija.
Pasak partijos pirmininko Lauryno Kasčiūno, Lietuvai reikia sekti Ukrainos pavyzdžiu, ruoštis ginti valstybę pasitelkiant vadinamąją dronų sieną.
„Dronų siena“ yra nepraeinamumo zona, 15 km nepraeinamumo zona. Sistema, kuri veikia Ukrainoje, kai kontaktas pirmas su priešininku įvyksta ne tarp karių, bet tarp technologijų“, – teiigė L. Kasčiūnas.
„Dronų siena“ – tai įvairių sistemų junginys, kai vienu metu pasienyje veikia priešo judėjimą fiksuojantys sensoriai, žvalgybiniai dronai, taikinius analizuojantis dirbtinis intelektas, oro gynyba, ilgojo ir vidutinio nuotolio bepiločiai orlaiviai, gebantys atakuoti priešo taikinius, jūros dronai ir kitos bepilotės sistemos. Efektyviai veikianti „dronų siena“ geba greitai aptikti, įvertinti ir sunaikinti priešą. Tai daro esą pigiau nei tankai.
„Paaukojus vieno tanko išlaidas, realiai galima būtų sukurti vieno bepiločio sistemų bataliono pajėgumą su visa įranga, reikalinga 30-iai dienų kovoti“, – teigė Ukrainoje kovojęs savanoris, dronų operatorius Arūnas Kumpis.
Ateityje karas primins „Žvaigdžių karus“?
Pasak parlamentaro Dainiaus Kreivio, ateityje karinio konflikto frontas primins „Žvaigždžių karus“, kur priešakinėse linijose bus naudojami droidai.
„Pilnai robotizuotas karas, kaip „Žvaigždžių karuose“, robotai žemėje, robotai danguje, valdomi dirbtinio intelekto. Tą mes turime matyti ir mes turime ruošti savo kariuomenę ateities karui. Fronte dabar kariauja ne pėstininkai, o „geimeriai“, – teigė Seimo narys, konservatorius Dainius Kreivys.
Dainius Kreivys aiškina, kad „dronų siena“ Lietuvai kainuotų apie pusę milijardo eurų.
„Trys brigados po 46 milijonus, tai visa sistema iki pusės milijardo eurų. Išvystant visą pajėgumą“, – skaičiavo D. Kreivys.
Konservatorių lyderis L. Kasčiūnas priduria: pinigų „dronų sienai“ kurti esą galima rasti jau dabar, tiesiog reikia perplanuoti įsigijimus.
„Mes turėjome komitetą dėl trijų transportinių lėktuvų šiandien. Už 800 milijonų, tai ne tai, ko šiandien reikia mūsų valstybei, su VIP zonomis, tai ne tai ko reikia Lietuvai, va, ko mums dabar reikia“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas kalba apie tai, kad Lietuva karinėms oro pajėgoms pirks kelis šimtus milijonų kainuojančius tris braziliškus transporto lėktuvus.
„Mes galim viską taip supriešinti, ir kalbėti, na, tada nepirkim 20 tankų, sutaupysim kelis šimtus milijonų, galėsim irgi dronų nusipirkti. Vis tiek tas mūšio laukas yra kompleksinis: nėra dar tokio atsakymo, kad vieni dronai nugalėtų“, – aiškino krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Darbą vertina, bet ir negaili kritikos
Krašto apsaugos ministerija vertina konservatorių darbą, kuris telpa į šią 40 puslapių analizę, kurioje išvardintos net ir konkrečios sistemų sąmatos. Tiesa, pasak viceministro K. Aleksos, ši strategija nėra iki galo patikrinta.
„Tas siūlymas konservatorių yra vienas iš operacinės doktrinos pasiūlymų, jį galima svarstyti, tačiau tokie elementai, sukurti dronų batalionus, jie gražūs, bet klausimas yra, kiek jie yra ištestuoti, kiek jie būtų veiksmingi. Čia yra diskusijos klausimas, taip ir vertiname“, – teigė viceministras K. Aleksa.
Ministerija visiškai neatsisako dronų idėjos, aiškina, kad dronai Lietuvos kariuomenei reikalingi.
„Mes iki 2030 m. investuosime apie 300 milijonų dronų pajėgumams, be numatytų papildomų pajėgumų, be papildomų pinigų, kuriuos mes planuojame visų šitų incidentų kontekste. Kiekvienas bando nuspėti ateities karą, ką konservatoriai sako, čia ateities karas, bet gali būti įvairių versijų, koks tas ateities karas būtų“, – teigė K. Aleksa.
Nors dronų technologijų priešininkai dažnai pasakoja, kad įsigytos bepiločių orlaivių sistemos gali greitai pasenti, Ukrainoje kovojęs savanoris, dronų operatorius A. Kumpis įsitikinęs, kad svarbiausia ne masiniai orlaivių įsigijimai, o Lietuvos kariuomenės dalinių parengimas.
„Mums pagrindinis dalykas sukurti infrastruktūrą ir parengti personalą, o ne prisigrūsti. Mes galime užsakinėti tik tiek, kiek reikia treniruotėms ir pratyboms“, – teigė A. Kumpis.
Pasak A. Kumpio, šiuo metu dronų kursus baigę Lietuvos kariai tiesiog ilgainiui užmiršta savo pamokas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
