„Facebook“ platformoje pradėjo plisti nauja sukčių afera – susikūrę netikrą „Senukų“ paskyrą su jų logotipu, sukčiai paskelbė reklamą, kurioje teigia su milžiniška nuolaida pardavinėjantys elektrinius paspirtukus už 9.99 eurus.
„Mes, parduotuvių tinklo „Senukai“ vadovybė Lietuvoje, skelbiame labdaringą išpardavimą internetu! Kiekvienas gali įsigyti Xiaomi el. paspirtuką už 9,99 euro!“, – dalinamasi netikroje reklamoje, kurioje nurodoma, kad pradinė elektrinio paspirtuko kaina siekė 379 eurus.
Tvirtinama, kad toks išpardavimas pradėtas dėl neva artėjančio naujo modelio išleidimu, todėl reikia „atsikratyti“ senais elektriniais paspirtukais.
„Kreipkitės dėl pardavimo ir laukite el. paspirtuko per 5-7 darbo dienas“, – prisegdami nuorodą ir viliodami žmones ją paspausti teigia sukčiai.
Be to, sukčių socialinių tinklų įrašas taip pat turi net virš 2 tūkst. „patiktukų“, kelių pasidalinimų ir virš 50 komentarų.
Tiesa, beveik visi komentarai yra lietuviškai rašančių užsieniečių, kurie esą džiaugiasi savo įsigyta preke.
„Kesko Senukai“ kreipėsi į policiją
Anot „Kesko Senukai“ atstovės spaudai, siekiant užkirsti kelią elektroniniams sukčiams, kurie neteisėtai naudoja „Senukų“ vardą ir klaidina pirkėjus, buvo iš karto pranešta apie šią reklamą „Facebook“ ir kreiptasi į Lietuvos policiją.
„Nuolat stebime elektroninę erdvę ir apie įtartiną veiką informuojame atsakingas institucijas. Raginame vartotojus išlikti budriais bei nepasitikėti socialinių tinklų paskyrose platinamais pasiūlymais, kurie atrodo „per gerai, kad būtų tiesa“. Informaciją apie visas galiojančias akcijas ir specialius pasiūlymus visuomet rasite „Senukų“ fizinėse parduotuvėse ir el. parduotuvėje“, – nurodoma „Kesko Senukų“ komentare.
„Senukų“ pirkėjams nurodyta imtis ir kelių papildomų atsargumo priemonių:
1. „Senukų“ oficialias socialinių tinklų paskyras galite rasti čia: https://www.facebook.com/eSenukai
2. Nesidalinkite jokia asmenine informacija su abejotinomis paskyromis: „Senukai“ niekada per socialinius tinklus neprašys vartotojų asmeninių duomenų.
3. Pastebėjus įtartinus veiksmus ar susidūrus su sukčiais, kurie naudojasi „Senukų“ vardu, nedelsiant informuokite prekybos tinklą.
Nemokamas sūris tik pelėkautuose
„NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas teigia, kad pamačius neaiškią socialinių tinklų reklamą, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į nurodytos nuorodos pavadinimą, kuris gali visiškai nesutapti ir net nebūti panašus į oficialios įmonės internetinę svetainę.
„Jei jos atrodo neaiškiai ir jos patikimumu abejojate – neatidarinėkite, nors ir puslapis atrodo labai panašiai kaip ir oficiali svetainė. Taip pat suabejokite, jei prašoma įvesti asmens duomenis: asmens kodą, slaptažodį ar mokėjimo kortelės informaciją, pavyzdžiui, už prekės pristatymą. Na ir trečia, nepakliūkime į sukčiavimo schemas, būkime kritiški neįprastai gerai atrodantiems pasiūlymams ir beveik dykai siūlomiems produktams – nemokamą sūrį rasime tik pelėkautuose“, – aiškina R. Liubertas.
Kibernetinio saugumo eksperto teigimu, nors „Facebook“ aktyviai kovoja su netikromis reklamomis, tačiau visiškai neutralizuoti jų nepavyksta. Dažnai sukčiai renkasi būtent šią platformą, kadangi joje vyrauja didelis žmonių aktyvumas, o „Facebook“ suteikia galimybę reklamos užsakovams pasiekti didelį vartotojų ratą.
Tuo pasinaudoję sukčiai perka reklamos paslaugas ir vilioja vartotojus apsilankyti jų netikrose svetainėse ar elektroninėse parduotuvėse. Ir nors tokias svetaines po 1-2 dienų užblokuoja Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, apgautų asmenų pavogtos piniginės lėšos padengia reklamos kaštus.
Be to, anot R. Liuberto, dažnai žmonės pakliūna į sukčių pinkles, kadangi netikros reklamos būna profesionaliai paruoštos, o jų turinys atrodo labai įtikinamai.
„Sukčiai reklamų veidais kartais pasirenka žinomus Lietuvoje asmenis, kurie neva žada neįtikėtinus dalykus ir siūlo lengvai praturtėti. Tokiu būdu žmonių naivumas, godumas ar žinių stoka jiems gali prišaukti finansinius nuostolius. Reikia būti itin apdairiu ir kritiškam ypač socialiniuose tinkluose“, – įspėja R. Liubertas.
Susidūrus su piktavalių apgaule, R. Liubertas sako, kad pavojus gali kilti tuomet, jei jų svetainėje suvedėte jautrią informaciją – ypač mokėjimo banko duomenis. Kadangi tuomet sukčiai gali pavogti kortelėje esančius pinigus.
„Tokiu atveju nedelsdami kreipkitės į savo banką ir policiją, kad būtų kuo greičiau užblokuota kortelė ir sustabdyti visi iš jos vykdomi pavedimai. Jei sukčių svetainėje buvo patalpintas kompiuterinis virusas – rekomenduojame į mobilųjį įrenginį ar kompiuterį įsidiegti antivirusinę programą ir profilaktiškai atlikti visų failų skenavimą nuo virusų. Jei atskleidėte prisijungimo duomenis prie socialinio tinklo paskyros – pasikeiskite slaptažodį ir įjunkite dviejų faktorių autentifikaciją“, – pataria R. Liubertas.
