„Esame gavę atsakymą, kad savivaldybė nėra priėmusi jokių teisės aktų“, – Eltai teigė su prašymu pateikti informaciją apie priimtus sprendimus dėl įtraukiojo ugdymo rugsėjo pradžioje į Širvintų savivaldybę kreipusis Vyriausybės atstovė Vilniaus ir Alytaus apskrityse Gedmantė Eimontienė.
Gavę skundus atliktų patikras
Ministerija taip pat nurodė informacijos apie šiuo klausimu savivaldybėje priimtus oficialius sprendimus neturinti.
„Informacijos, kuri patvirtintų, kad yra priimti oficialūs sprendimai dėl specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo atskirose erdvėse, ministerija neturi“, – raštu perduotame komentare nurodė ŠMSM.
Pasak jos, jeigu tėvai arba nevyriausybinės organizacijos (NVO) kreiptųsi, kad ugdymas specialiųjų poreikių turintiems vaikams yra neužtikrintas tinkamai, būtų inicijuojamos patikros.
„Gavus konkrečią informaciją iš tėvų, NVO, kad neužtikrinamos Švietimo įstatyme įtvirtintos nuostatos dėl įtraukiojo ugdymo, ministerija inicijuos patikras“, – pabrėžė ŠMSM.
„Kol kas nusiskundimų, informacijos, kad neužtikrinamas tinkamas ugdymas įvairių poreikių vaikams Širvintų rajono švietimo įstaigose nesame gavę“, – tvirtinama komentare.
Širvintų merė pozicijos tikino nekeisianti
Po to, kai rugsėjo pradžioje Vyriausybės atstovai apskrityse Širvintų savivaldybei išsiuntė prašymą pateikti informaciją apie priimtus sprendimus dėl įtraukiojo ugdymo, rajono merė Živilė Pinskuvienė Eltai nurodė planų dalį specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokyti atskirose erdvėse nekeisianti.
„Vadovaujamės ministrės parašytu įsakymu, kad vaikai, turintys elgesio sutrikimų, agresyvūs, kurie kelia pavojų klasėje, nors ir skaitysis esantys toje pačioje klasėje, bet bus išvedami iš pamokos ir mokomi kitose erdvėse, ten atlikinės užduotis, o pertraukų ar kažkokių kitų bendrų pamokų metu vėl visi vaikai bus kartu“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad nuo šių metų rugsėjo mokyklos turėjo būti pasirengusios priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei to pageidauja jų tėvai. Jau iki tol 90 proc. Lietuvos vaikų su specialiais ugdymosi poreikiais mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose kartu su bendraamžiais.
Visgi rugpjūčio pabaigoje Ž. Pinskuvienė išplatino viešą pranešimą, kuriuo pareiškė, kad nuo rugsėjo 1 dienos specialiųjų poreikių vaikai Širvintose bus ugdomi atskirose, tam pritaikytose erdvėse.
Šiems merės pareiškimams prezidentas Gitanas Nausėda teigė nepritariantis. Anot jo, toks „getų“ steigimas mokyklose tik didintų ir taip esamą atskirtį.
Dėl planų dalį specialiųjų poreikių turinčių vaikų mokyti atskirose erdvėse į Širvintų rajono savivaldybę su prašymu pateikti informaciją apie priimtus sprendimus dėl įtraukiojo ugdymo rugsėjo pradžioje kreipėsi ir Vyriausybės atstovai apskrityse. Anot jų, jei įvertinus gautus duomenis paaiškėtų, kad savivaldybė nesilaiko įstatymo ir atsisako jį įgyvendinti – galėtų būti kreipiamasi ir į teismą.
ŠMSM duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančiųjų yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių.
