VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė priminė, kad alergija yra nenormali organizmo imuninės sistemos reakcija į vieną ar kitą išorės dirgiklį.
Vis tik ji pastebėjo, kad pacientai dažnai supainioja terminus „netoleravimas“ ir „įsijautrinimas“.
„Alergija yra imuninės sistemos problema ir imuninės kilmės padidinto jautrumo reakcija į tam tikrą alergeną. Tuo metu netoleravimo atveju dažniausiai kalbame apie kažkokio fermento trūkumą ir tai jau yra ne imuninės kilmės reakcija, dažnai – į maisto produktus, kuri gali atrodyti labai panašiai, tačiau imuninis mechanizmas tokiu atveju nėra nustatomas.
O įsijautrinimu vadiname įsijautrinimą alergenams, kurį nustatome alerginiuose tyrimuose, bet tai nėra lygu alergijai, nes tam tikri pacientai gali būti įsijautrinę alergenui, tačiau jis simptomų neturi. Tokiu atveji sakome, kad pacientas yra tik įsijautrinęs“, – nuotolinės transliacijos metu paaiškino gydytoja.
Alergija nustatyti paprasta ne visada
Tiesa, ji pridūrė, kad simptomai gali ir klaidinti, tad alergiją ne visada paprasta nustatyti. „Kūdikiai neretai turi įvairių problemų, kurios gali būti tiek alerginės, tiek būti į tokias panašios. Tie patys pilvo diegliai gali būti įprastiniai arba kaip maisto alergijos simptomas. (...)
Kartais pasireiškia ir įvairūs bėrimai, tad būna sunku pasakyti, ar tai yra hormoninis bėrimas, būdingas naujagimystės periodui, ar jau – dermatitas. Taigi jei skundai yra labai sunkūs, netipiniai, pasikonsultavus su šeimos gydytoju, galima nuspręsti vaikutį siųsti alergologo ar kito gydytojo – dermatovenerologo, gastroenterologo – konsultacijai“, – kalbėjo I. Adomaitė.
Pasak jos, vienas labai svarbus veiksnys, padedantis atpažinti alergiją jau vyresniame amžiuje – žinomas kontaktas su alergenu.
Pastaruoju metu matome pacientų, turinčių problemų, kurių šeimose nėra alerginėmis ligomis sergančių pacientų. Taigi mūsų aplinka, gyvenimo būdas, mityba, tarša prisideda prie šių ligų vystymosi.
„Dažniausiai, jei kalbame apie kažkokias reakcijas maistui, produktas turėtų būti arba labai retai vartojamas tam, kad įtartume alergiją, arba tai yra pirmi vartojimo kartai. Jei pacientas ilgą laiką vartoja tam tikros rūšies produktus ir niekada nebuvo reakcijų, o staiga atsirado bėrimas, maža tikimybė, kad tas produktas bus sukėlęs simptomus.
Jei tai yra kažkokios kvėpavimo takų reakcijos, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jos pasireiškia po alergeno, ar tai yra kažkokie lėtiniai procesai. Aišku, yra tam tikrų alergenų, kurie gali sukelti ir ilgalaikę užsitęsusią slogą, pavyzdžiui, dulkių erkės. Bet vėlgi galima paklausinėti tėvų, kad ta reakcija paūmėjo kažkokiose labiau dulkėtose aplinkose ir tai jau leis įtarti alerginį mechanizmą“, – patarė vaikų alergologė.
Kas skatina alergijas?
Paklausta, kas paskatina alergijas – ar jos susiformuoja esant nepalankiems aplinkos veiksniams, ar jau yra gimstama su polinkiu alergijai, jei vienas iš tėvų alergiškas, gydytoja teigė, kad abu šie veiksniai svarbūs.
„Tikrai stebime didesnį alergijų dažnį vaikams, kurių tėvai turi alergines problemas, tačiau tai tikrai nėra vienintelis veiksnys ir daug šios patologijos atvejų lemia aplinka. Pastaruoju metu matome pacientų, turinčių problemų, kurių šeimose nėra alerginėmis ligomis sergančių pacientų. Taigi mūsų aplinka, gyvenimo būdas, mityba, tarša prisideda prie šių ligų vystymosi“, – vardijo I. Adomaitė.
Nors besilaukiančios mamos dažnai nuogąstauja, ar gali drąsiai vartoti visus maisto produktus, gydytoja teigė, kad šiuo metu duomenų apie tai, kad mamai reikėtų vengti alergeno dar prieš vaikeliui gimstant, nėra.
„Taip, žindymo metu per motinos pieną alergenai gali patekti į vaiko organizmą, tačiau kol jis neturi alerginių problemų, tikrai nereikėtų iš anksto imtis laikytis kažkokių specifinių dietų, svarbu užtikrinti visavertę, įvairią mamos mitybą. O jei jau prasideda problemos, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu, tada jau galime tirti ir žiūrėti, ar reikia kažkokios specifinės dietos“, – aiškino specialistė.
Pašnekovė pasakojo, kad dažniausiai pasitaikanti alerginė liga yra alerginis rinitas, tačiau daug mažų vaikų serga atopiniu dermatitu, itin didėja maistui alergiškų pacientų. Taip pat pasireiškia astma, yra ir įvairių reakcijų vaistams, vabzdžių įgėlimams.
Be to, yra žinoma, kad alergijos simptomai vaikui augant kinta. „Yra toks terminas atopijos maršas, kai vaikai kūdikystėje turi visus atopinio dermatito simptomus, toliau jiems vystosi alerginis rinitas ir kai kuriems – net astma. Taigi matome tokią transformaciją.
Paprastai atopinis dermatitas ir maisto alergija ypač dažna mažiems vaikams, jiems augant daugėja alerginio rinito ir kvėpavimo takų alergijų bei kontaktinės alergijos dažnis. Be abejo, tai nėra taisyklė ir maisto alergija gali išsivystyti vyresniame amžiuje“, – pastebėjo I. Adomaitė.
Per daug sterili aplinka – didelė rizika
Paklausta, ar pašalinus alergenus iš aplinkos alergenus, tikėtina, kad vaikas ateityje nebus alergiškas, gydytoja labai nudžiuginti negalėjo: „Greičiausiai nepavyks vien pašalinus alergeną pagydyti alergijos, bet bus geresnė gyvenimo kokybė, mažiau simptomų.“
Tiesa, vienareikšmio atsakymo į tai, ar nuo mažens auginant gyvūną namuose alergijos jam tikimybė gali būti mažesnė, nes organizmas pripras, specialistė neturėjo.
„Gali būti ir taip, ir ne, nes kai kuriems vaikams laikant gyvūnus net ir nuo kūdikystės alergija išsivysto, o kitiems – ne. Juo labiau jei vienų šunų plaukai nesukelia alergijos, bet be plaukų dar yra ir pleiskanos, seilės. Dažnai tėvai pasako, kad turime hipoalerginį šunį, tai, deja, tokių nėra“, – komentavo gydytoja.
Taip pat ji akcentavo, kad vaiko auginimas ypač steriliomis sąlygomis ne tik negali apsaugoti nuo alerginių reakcijų, bet jas kaip tik skatinti.
„Pastaruoju metu manoma atvirkščiai, vadinama higienos teorija sako, kad būtent dėl perdėto sterilumo vystosi alergijos. Ir žinomi apsauginiai veiksniai – gyvenimas ūkio aplinkoje, didelės šeimos neretai turi mažesnę riziką sirgti alerginėmis ligomis. Sterili aplinka mūsų imuninei sistemai nepadeda.
Bet norėčiau atkreipti dėmesį, reiktų suprasti, kad mūsų dabartinė miesto aplinka nebūtinai yra ta aplinka, kur galime suformuoti gerą mikrobiotą, to tikrai nepadarysi žaidžiant smėlio dėžėje, tai turėtų būti natūrali aplinka – miškas, gamta“, – kalbėjo I. Adomaitė.
