Nors kasmet Lietuvą vis dažniau užplūsta karščio bangos, VUL Santaros klinikų Skubios pagalbos centro vadovas doc. dr. Andrius Klimašauskas apgailestavo, kad tautiečiai vis dar neįsisąmonina, kaip reikėtų to saugotis. Tuo metu karščio pasekmės gali būti labai skaudžios – laukti ne tik ligoninės palata, bet net ir mirtis.
„Situacija kartojasi metai iš metų – žmonės nesisaugo karščių. Matyt, informacijos apie tai jie nenori girdėti, galbūt jos yra per mažai. Taigi nors žinojo, kad bus karšta, visi gyveno savo įprastą gyvenimą ir nesisaugojo. Tačiau potencialūs, didesnės rizikos pacientai į tai ypač turėtų atkreipti dėmesį“, – įspėjo jis.
Šiukštu įspėjo nevartoti tokio maisto
Gydytojas pasakojo, kad perkaitę ir daug skysčių netekę pacientai į ligoninę plūstelėjo dar penktadienį. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad nors akivaizdžiai šilumos smūgį patyrusių pacientų nepasitaikė, karščio pasekmės pasireiškė kitu būdu.
„Kas labai svarbu – karščio pasekmės maistui. Blogiausia, kad žmonės elgiasi lygiai taip pat kaip žiemos metu ar rudenį. Štai kolegė gydytoja, budėjusi ir Infekcinėje ligoninėje, ir pas mus, paklausta apie situaciją, pasakė labai juokingai – patarė vartoti skysčių ir nevalgyti žalios žuvies. Perklausiau – kokios žalios žuvies, tai, pasirodo, sušių.
Solidaus amžiaus žmogui ir didesnis skysčių netekimas, apsinuodijimas maisto produktais gali turėti liūdnesnių pasekmių.
Ne vienas, ne du, ne trys pacientai atvyko į priėmimo-skubios pagalbos skyrių po vakarėlių ar piknikų, apsinuodiję maistu, kuris, laikomas tokiame karštyje, po valandos kitos pasidaro netinkamas vartoti. Taigi labai svarbu pasirinkti tinkamus valgius, užtikrinti, kad karščiui jautrus maistas būtų laikomas šaldytuve, o ne kažkur ant stalo saulėkaitoje“, – perspėjo A. Klimašauskas.
Nors kardiologinių pacientų atžvilgiu savaitgalis nebuvo išskirtinis, gydytojas įspėjo, kad didesnėje rizikos grupėje esančiam žmogui ir apsinuodijimas maistu ar skysčių netekimas gali būti itin pavojingas:
„Kardiologai nesusidūrė su kažkokiu neįprastai dideliu ūmių pacientų, kuriems reikėtų intervencijų, skaičiumi. Galima pajuokauti – gal tie, kurie buvo rizikos grupėje, nelabai ir galėjo kažką aktyviai daryti, nes buvo nežmoniškai karšta. Tačiau solidaus amžiaus žmogui ir didesnis skysčių netekimas, apsinuodijimas maisto produktais gali turėti liūdnesnių pasekmių.“
Kokie įspėjamieji ženklai
Gydytojas įspėjo, kad šalį vis dažniau užplūstant karščiams reikia įprasti tuo metu gyventi visai kitokiu ritmu – ne tik pasirūpinti skysčiais, bet ir vengti aktyvios veiklos.
„Manęs metai iš metų klausia, ką daryti, tai gali pasakoti, ką nori – kaip teikti pagalbą, kaip atgaivinti žmogų. Bet esmė ta, kad visi turime elgtis kitaip nei įprastai, prisitaikyti, išeiti į lauką vėliau, gerti daugiau vandens, neužsiimti aktyvia fizine veikla, nes tai gali turėti labai grėsmingas pasekmes.
Laimei, šįkart jų tokių gal nepasitaikė, bet buvo nemažai pacientų, kuriems sulašinus nedaug tirpalų būklė pagerėjo. Tai tik patvirtina, kad jie negeria pakankamai vandens. Dar didesnis pavojus, jei dar šalia jie sugalvoja sportuoti ar pjauti žolę neįvertinę savo jėgų. O ir jas įvertinti būna labai sunku...“ – pasakojo Skubios pagalbos skyriaus vadovas.
Jis įspėjo, kad pavojaus signalas jau yra, jei juntamas bendras silpnumas, troškulys, nekalbant apie rimtesnius simptomus – temperatūros didėjimą ar apalpimą, sąmonės praradimą.
„Vos paryškėjus tokiems simptomams reikia nutraukti veiklą lauke, o dar geriau jos net nepradėti“, – kalbėjo medikas.
Perkaitusi ir vabzdžių sukandžiota moteris – reanimacijoje
Tiesa, nors skaudžių karščio pasekmių šįkart buvo išvengta, reanimacijoje gydoma pacientė, kuri nukentėjo tiek nuo karščio, tiek vabzdžių.
„Turime kritinės būklė ligonę, kuriai pasireiškė dvejopas poveikis – ir vandens stoka, ir buvo apkandžiota vabzdžių iki kritinės būklės, ji gydoma intensyvios terapijos skyriuje. Ir ją apkandžiojo ne bitės, ne širšės, o kažkokie vabaliukai, bandome aiškintis situaciją. Bet vėlgi kur ją apkandžiojo – burokėlių lauke“, – pasakojo A. Klimašauskas.
Pasak jo, kai toks karštis – tikrai ne laikas ravėti daržus ar užsiimti kitais sodo darbais: „Visa tai galima padaryti neaukojant savo sveikatos. Nedarykime dalykų, kuriuos galime atidėti, o jei negalime atidėti, suplanuokime dienos režimą – tą darykime vėlai vakare, kai vėsiau, o ne trečią valandą dienos.“
Jis priminė, kad šalyse, kuriose istoriškai vasaros metu yra labai karšta, žmonės 12 valandą užsidaro namuose ir į lauką išeina tik šeštą vakare.
„Savaitgalį taip reikėjo ir mums daryti. Ir nesvarbu, kad namuose atrodo karšta – čia tikrai ne karščiau nei lauke, nes čia nėra tiesioginių saulės spindulių, net ir 27 laipsniai nėra 35 laipsniai saulėkaitoje“, – įspėjo gydytojas.
Greitosios skubėjo į iškvietimus dėl traumų, padidėjusio kraujospūdžio
Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos Panevėžio filialo vadovė Rūta Ramoškienė taip pat teigė, kad tiesiogiai nuo saulės, patyrusių šilumos smūgį per savaitgalį nebuvo, tačiau padaugėjo kardiologinėmis ligomis sergančiųjų iškvietimų.
„Tai yra daugiausiai pagyvenusių žmonių nusiskundimai dėl kraujospūdžio padidėjimo, ritmo sutrikimo ir kitų su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusių simptomų. Močiutės kur daugiabučiuose aukštai karštyje sėdi, skysčių negeria, tai natūraliai paūmėja ligos, turėjome ir insultų, infarktų. Nors jų būna visada, tai gali būti susiję ir su karščiu.
Žmonės vis dar mėgsta dirbti per karščius, nesupranta, kad nereikėtų darbuotis soduose, daržuose, būti fiziškai aktyviems. O tada kraujospūdis, ritmas, insultai ir infarktai“, – konstatavo ji.
Plūstelėjo traumuoti pacientai
GMP filialo vadovė džiaugėsi, kad neteko vykti į nelaimingus atsitikimus, gaivinti skenduolių, tačiau bendrai traumų padaugėjo.
„Žmonės turbūt geru oru daugiau lauke leido laiką, tai daugiau įvairiausių traumų turėjome, pavyzdžiui, šokant į baseiną. Gerai, kad ne šventinė diena, žmonės masiškai į kokias bažnyčias nėjo, kitaip galėtų būti daugiau karščio pasekmių“, – komentavo R. Ramoškienė.
Karštas savaitgalis buvo ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje. Bene daugiausiai čia kreipėsi traumas patyrusių žmonių.
Intensyviausiai Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikams teko dirbti sekmadienį, kai pagalbos kreipėsi net 352 pacientai.
„Per penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį pagalba buvo suteikta 956 pacientams. Intensyviausiai medikams teko dirbti sekmadienį, kai pagalbos kreipėsi net 352 pacientai. Dažniausiai pasitaikę nusiskundimai ir negalavimai – įvairių rūšių galūnių ir galvos traumos (lūžiai, sumušimai, patempimai), patirtos sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje ar sode ir kt. Tokių pacientų iš viso buvo apie 450“, – nurodė įstaigos atstovė Dalia Smagurauskaitė.
Pakilus oro temperatūrai kasdien pagalbos kreipėsi ir po kelias dešimtis perkaitusių, dehidratavusių, nusilpusių pacientų.
„Daugiausiai tai buvo vyresnio amžiaus žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Dalis jų patyrė papildomų traumų praradę sąmonę, pvz., susilaužė ranką ar koją, susitrenkė galvą“, –komentavo ji.
