Lietuvoje šiandien buvo pilki debesuoti orai, vietomis snigo arba snyguriavo. Artimiausią naktį irgi bus debesuota, kai kur su pragiedruliais. Daug kur pasnyguriuos, vietomis bus rūko ir šerkšno. Rytoj bus žiemiškai šviesi diena, kai kur pasnyguriuos, vietomis rūkas, kur nors galima lijundra ir plikledis.
Šaltukas niekur nesitrauks, bet šiąnakt jis bus labai nevienodas. Paryčiais vyraus 3–5 laipsniai, bet vietomis gali paspausti ir iki 8 ar net 12 laipsnių šalčio. Labiau tikėtina, kad dėl pragiedrėjimų taip nutiks šiaurėje. Rytoj liks 1–3, kai kur iki 4–5 laipsnių šalčio.
„Kitaip tariant, žiemojam toliau. Artimiausią naktį daug kur, dieną kai kur negausiai pasnyguriuos, vietomis galimas rūkas, plikledis ir dieną nesmarki lijundra. Paryčiais bus nuo 3–5 iki 8, kur nors net 10–12 laipsnių šalčio, dieną jo liks nuo 1 iki 5 laipsnių“, – sako N. Šulija.
Trečiadienį numatomi šviesūs orai, tikimybė, kad pasnigs – menka. Po truputį stiprės pietryčių vėjas. Žemiausia temperatūra naktį bus apie 7–9, kai kur iki 11–13, dieną liks 3–5, kai kur 6 laipsniai šalčio.
Ketvirtadienį pietryčių vėjas dar truputį sustiprės, bus žvarbus ir nemalonus. Žemiausia temperatūra naktį bus 7–9, vietomis apie 10, dieną beveik nešils, vyraus 6–8 laipsniai šalčio. Šalies vakaruose truputį pasnigs.
Panašūs, tai yra nemaloniai vėjuoti, žvarbūs, beveik be kritulių orai išliks iki savaitės pabaigos.
„Ką gi, žiemosim“, – apibendrino N. Šulija.
Orai Europoje
Orus Europoje rytoj lems aukšto slėgio sritys žemyno rytuose ir vakaruose bei žemo slėgio sritis tarp jų.
Didžiojoje Europos dalyje dangų dengs įvairaus storio debesys, kai kur gana vandeningi. Pragiedrėjimų nedaug.
Nedidelis šaltis išlaiko savo pozicijas žemyno šiaurėje, rytuose ir centre. Kitur vis dar laikosi nedidelė šiluma.
Romoje rytoj debesuota, palis ir šils iki 13 laipsnių, Barselonoje saulė pro debesis, nelis ir 14 šilumos. Paryžiuje debesuota ir šils iki 8 laipsnių, Londone debesuota, palis ir 7 šilumos. Berlyne rytoj debesuota, be kritulių ir apie 0 laipsnių, Varšuvoje saulė pro debesis ir įdienojus 3 šalčio.
Eismo sąlygos sudėtingiausios vakariniuose rajonuose
Vakarų Lietuvoje eismo sąlygas sunkina snygis, plikledis ir rūkas, skelbia Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Vakarų Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios, provėžotos, padengtos pažliugusio arba puraus sniego sluoksniu. Šilalės rajone eismo sąlygas sunkina rūkas, matomumas vietomis sumažėjęs iki 200 m. Akmenės ir Šilutės rajonų rajoniniuose keliuose vietomis susiformavęs plikledis.
Likusioje šalies teritorijoje pagrindinių kelių dangos drėgnos, šlapios, provėžotos, vietomis padengtos pažliugusiu sniegu,
Mažesnio eismo intensyvumo krašto ir rajoniniai keliai provėžoti, padengti pažliugusio, prispausto ar puraus sniego sluoksniu, kuris vietomis siekia iki 10 cm.
Vakarų ir pietų Lietuvoje snygis, likusioje šalies teritorijoje be kritulių. Oro temperatūra nuo 1 iki 5 laipsnių šalčio.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis naktį daugelyje rajonų pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Vietomis rūkas, šerkšnas. Temperatūra nuo 3 iki 8, šiaurėje kai kur pragiedrėjus iki 12 laipsnių šalčio.
Profesorius pasakė, kokios žiemos laukti
Nors gruodžio 1 d. prasidėjo kalendorinė žiema, gamtoje ji pasirodė kur kas anksčiau. Apie tai, ko sulauksime šį mėnesį ir kokios galime tikėtis likusios žiemos, papasakojo klimatologas prof. dr. Arūnas Bukantis.
„Pirmoje gruodžio pusėje numatomi gana šalti orai. Prognozuojama neigiama temperatūros anomalija bus 1–2 laipsniais žemesnė už daugiametį vidurkį. Tai reiškia, ir dienomis, ir naktimis oro temperatūra bus neigiama. Naktimis kartais paspaus šaltukas net iki 10–11 laipsnių. Galime sakyti, kad turėsime šaltą gruodžio pradžią“, – sako A. Bukantis.
Pamažu galima matyti, kokia turėtų būti likusi žiema. Tiesa, ilgalaikės prognozės sudaromo remiantis bendrosios atmosferos cirkuliacijos ir vandenyno cirkuliacijos modeliais, todėl yra abstrakčios ir ne visuomet pasitvirtina.
Vis dėlto, remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, gruodžio antra pusė gali būti šiltesnė.
„Temperatūra, tikėtina, bus aukštesnė nei pirmoje gruodžio pusėje. Didžiojoje Lietuvos dalyje ji gali tapti teigiama. Sausis ir vasaris prognozuojami maždaug 1–2 laipsniai šiltesni už daugiametį vidurkį. Kritulių turėtų iškristi apie normą – 40–50 mm per mėnesį“, – komentuoja klimatologas.
Žiema taip pat pasižymi dideliu pavojingų reiškinių skaičiumi. Anot A. Bukančio, jų pasitaiko visais žiemos mėnesiais, bet galima pastebėti tam tikrų pokyčių dėl klimatos kaitos.
„Pastaraisiais metais pastebėjome, kad ir upių vandens lygis pakyla būtent gruodžio mėnesį. Kitaip tariant, pavasariniai potvyniai tapo kalėdiniais potvyniais. Tai susiję su dažnu lietaus pavidalo kritulių iškritimu ir sniego nutirpimu viduržiemį, t. y. gruodžio pabaigoje, sausio mėnesį.
Kalbant apie audras, ciklonų veikla yra labai aktyvi. Gilių ciklonų pasitaiko visais žiemos mėnesiais, dėl to šis laikotarpis būna audringas ir neramus“, – teigia A. Bukantis.
Žiema sutrumpėjo puse mėnesio
Dėl klimatos kaitos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, keičiasi sezonai. Ryškiausi pasikeitimai matomi žiemos metu – pastebima, kad ilgų ar labai atšiaurių žiemų pasitaiko vis rečiau.
„Apskaičiuota, kad per pastaruosius 60 metų vidutinė žiemos temperatūra pakilo 2–2,5 laipsnio. Daugiausiai atšilo sausio ir vasario mėnesiai, taip pat kovas.
Prie šios tendencijos galima pridėti ir vasaros mėnesius. Jų temperatūra kyla šiek tiek mažiau, apie 0,8–1 laipsnį liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Kada skaičiuojame vadinamąją klimatinę žiemos trukmę, atsižvelgiame, kada vidutinė paros temperatūra yra žemesnė negu nulis. Lietuvoje šis laikotarpis sumažėjo 15–16 dienų ir būtent kovo mėnesio sąskaita, nes dabar temperatūra aukščiau nulio pakyla dviem savaitėmis anksčiau nei praėjusios amžiaus 7–9 dešimtmetyje“, – pažymi klimatologas.
Pasak prof. A. Bukančio, 2–2,5 laipsnio vidutinės temperatūros pakilimas yra labai didelis pokytis. Todėl dabar mūsų klimatas, lyginant su tokiu, koks buvo prieš kelis dešimtmečius, darosi panašus į Centrinės Europos klimatą.
„Mūsų klimato sąlygos tapo panašios į Pietų Lenkijos, Čekijos klimato sąlygas, kurios ten buvo prieš 30 metų. Taigi su pavėlavimu keliamės į pietus. Be abejo, klimatas šyla visoje Europoje“, – paaiškina A. Bukantis.
