Šiandien pirmoji kalendorinės žiemos diena. Gamtoje ji prasidėjo anksčiau: jau buvo ir plikledžio, ir šaltuko, ir pūgų. Ar tokie orai, kokie buvo paskutines porą savaičių yra norma tokiam laikui?
Ir taip, ir ne. Sniego danga tikrai yra ankstyva ir didesnėje Lietuvos dalyje laikosi jau daugiau kaip savaitę. Šiuo požiūriu dienų su sniego danga skaičius yra didesnis nei būna įprastai. Pavyzdžiui, beveik visą trečiąjį lapkričio dešimtadienį Rytų Lietuvoje laikosi sniegas. Tai yra tam tikra anomalija.
Audros, kurios aplankė Lietuvą, yra tipiškas reiškinys, kadangi tokiu laiku yra aktyvi cikloninė veikla. Ciklonai atslenka ir iš Vakarų, ir iš Rytų. Kartu su jais ateina stiprūs vėjas, gausūs krituliai.
Temperatūra pastarosiomis dienomis yra gerokai žemesnė už nulį. Neigiama anomalija yra 4–5 laipsniai. Taigi, galima sakyti, kad trečiasis lapkričio dešimtadienis buvo labai šaltas.
Prieš porą dienų pūga pasiekė pajūrį. Tiek sniego Klaipėdoje buvo seniai matytas dalykas. Kokių sąlygos susidarė, kad būtent pajūrio regione taip gausiai prisnigo?
Sąlygos susijusios su atmosferos cirkuliacija ir temperatūros kontrastais tiek jūroje, tiek sausumoje. Taip susiklostė, kad oro masės, slinkdamos virš jūros, prisisotino drėgme, o užslinkusios ant sausumos staiga atvėso. Įvyko intensyvus debesų susidarymas ir iškrito gausūs krituliai.
Kiek ši sniego danga laikysis?
Kadangi nusistovėjo neigiama temperatūra, o pajūryje ji siekia 1–2 laipsnius šilumos, be abejonės, ten sniego danga tirps. Bet viskas priklausys nuo oro temperatūros ir pernašos krypties. Jeigu oro pernaša atsisuks iš vakarų (nuo jūros), tuomet temperatūra gali būti teigiama ir sniego danga pradės plonėti.
Aiškėja, kokia bus žiema
Kokių orų galime tikėtis Lietuvoje pirmoje gruodžio pusėje?
Pirmoje gruodžio pusėje numatomi gana šalti orai. Prognozuojama neigiama temperatūros anomalija bus 1–2 laipsniais žemesnė už daugiametį vidurkį. Tai reiškia, ir dienomis, ir naktimis oro temperatūra bus neigiama. Naktimis kartais paspaus šaltukas net iki 10–11 laipsnių. Galime sakyti, kad turėsime šaltą gruodžio pradžią.
Ar pagal daugiamečius stebėjimus įmanoma pasakyti, kokia bus likusi žiema?
Prognozės sudaromo remiantis bendrosios atmosferos cirkuliacijos ir vandenyno cirkuliacijos modeliais. Jos yra abstrakčios, todėl ne visuomet pasitvirtina.
Bet remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, gruodžio antra pusė gali būti šiltesnė – temperatūra, tikėtina, bus aukštesnė nei pirmoje gruodžio pusėje. Didžiojoje Lietuvos dalyje ji gali tapti teigiama.
Sausis ir vasaris prognozuojami maždaug 1–2 laipsniai šiltesni už daugiametį vidurkį. Kritulių turėtų iškristi apie normą – 40–50 mm per mėnesį.
Dažnai perspėjame žmones apie pavojingus reiškinius, tokius kaip plikledis ar pūga. Ar kažkuriuo žiemos mėnesiu tokių reiškinių pasitaiko dažniau, ar pavojingų reiškinių tikimybė visais mėnesiais yra panaši?
Visi žiemos mėnesiai pasižymi dideliu skaičiumi pavojingų reiškinių. Tai yra plikledis, lijundra, pūga, intensyvūs krituliai ir sniego, ir lietaus pavidalu (ypač pajūryje).
Pastaraisiais metais pastebėjome, kad ir upių vandens lygis pakyla būtent gruodžio mėnesį. Kitaip tariant, pavasariniai potvyniai tapo kalėdiniais potvyniais. Tai susiję su dažnu lietaus pavidalo kritulių iškritimu ir sniego nutirpimu viduržiemį, t. y. gruodžio pabaigoje, sausio mėnesį.
Kalbant apie audras, ciklonų veikla yra labai aktyvi. Gilių ciklonų pasitaiko visais žiemos mėnesiais, dėl to šis laikotarpis būna audringas ir neramus.
Žiema sutrumpėjo puse mėnesio
Ilgų ar labai atšiaurių žiemų pasitaiko vis rečiau. Kaip Lietuvoje keičiasi pats žiemos sezonas?
Apskaičiuota, kad per pastaruosius 60 metų vidutinė žiemos temperatūra pakilo 2–2,5 laipsnio. Daugiausiai atšilo sausio ir vasario mėnesiai, taip pat kovas.
Prie šios tendencijos galima pridėti ir vasaros mėnesius. Jų temperatūra kyla šiek tiek mažiau, apie 0,8–1 laipsnį liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Kada skaičiuojame vadinamąją klimatinę žiemos trukmę, atsižvelgiame, kada vidutinė paros temperatūra yra žemesnė negu nulis. Lietuvoje šis laikotarpis sumažėjo 15–16 dienų ir būtent kovo mėnesio sąskaita, nes dabar temperatūra aukščiau nulio pakyla dviem savaitėmis anksčiau nei praėjusios amžiaus 7–9 dešimtmetyje.
Klimato kaita veikia gyvūnus ir augalus. Pavyzdžiui, paukščiams „susisuka galva“ ir rudenį jie neišskrenda arba pavasarį grįžta per anksti. Kaip dar švelnėjant žiemoms, keičiasi gamta?
Migruojantys paukščiai jau pastebėjo, kad žiemos būna švelnios, o kai kurių temperatūra netgi teigiama, ko Lietuvoje praėjusiame amžiuje nebūdavo. Dėl to kai kurie nusprendžia pasilikti žiemoti. Dalis pasirenka vandens telkinius prie Kauno hidroelektrinės arba netoli Klaipėdos ir sėkmingai ten peržiemoja, jeigu tik yra maisto ir neužšąla vandens telkiniai. Taigi paukščių įpročiai, jų migracijos datos šiek tiek pasikeitė.
Pavasariniai parskridimo laikai nėra labai pasikeitę. Tolimųjų kraštų paukščiai migrantai parskrenda beveik tuo pačiu laiku, kaip ir ankstesniais dešimtmečiais, arba viena kita diena anksčiau nei įprastai.
Augalija į ankstyvą sniego nutirpimą, pašalo išėjimą reaguoja jautriau. Augalams ankstyvas pavasaris visuomet yra stiprus ženklas pradėti vegetaciją, bet kartais toks vegetacijos atnaujinimas augalams būna pavojingas. Tikimybė, kad šalčiai sugrįš išlieka iki balandžio pradžios, todėl anksti pradėję vegetuoti augalai (ir vaismedžiai, ir laukinė augalija) nukenčia.
O kaip tai veikia žmones? Ar mes jau ne tokie atsparūs šalčiui kaip mūsų tėvai, seneliai?
Sunku atsakyti, ar mes daugiau, ar mažiau tapome atsparūs šalčiui, bet pačių šalčių tikrai sumažėjo. Dienų, kai temperatūra nukrenta žemiau 15–20 laipsnių šalčio, pastaraisiais dešimtmečiais pasitaiko dvigubai rečiau. Vos po 3–5 dienas per visą žiemos sezoną, kai anksčiau būdavo po 9–11 dienų.
Taigi kailinius spintoje reikėtų turėti. Nepaisant visų klimato kaitos tendencijų, mūsų geografinė padėtis išlieka ta pati. Tai reiškia, kad žiemą iš Arkties ir Rytų Europos gali įsiveržti šaltos oro masės. Net jei visa žiema bus šilta, speigai išlieka galimi. Jų nereikia pamiršti visiškai.
Kaip pasikeitė Lietuvos klimatas, lyginant su tuo, kas buvo prieš kelis dešimtmečius ir dabar? Kokių šalių klimato link labiausiai artėjame?
Lietuvoje vidutinė metų temperatūra praėjusio amžiaus antroje pusėje buvo apie 5–6 laipsnius, o dabar ji siekia 7–9 laipsnius. Tai labai žymus vidutinės metinės oro temperatūros pakilimas.
Mūsų klimato sąlygos tapo panašios į Pietų Lenkijos, Čekijos klimato sąlygas, kurios ten buvo prieš 30 metų. Taigi su pavėlavimu keliamės į pietus. Be abejo, klimatas šyla visoje Europoje.
Orų prognozė savaitei
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pateikia naujausią savaitės orų prognozę.
Penktadienį, gruodžio 1 d., pasnigs, daugiausia naktį, pustys, dieną pajūryje silpna šlapdriba iškris. Šalti rūkai vakariniam pakraštuke drieksis. Vėjas pietų, pietvakarių naktį 6-11 m/s, dieną 4-8 m/s. Naktį minus 5-9 laipsniai, rytiniuose rajonuose iki minus 10-12 laipsnių, dieną minus 1-6 laipsniai, šilčiausia vakariniam, pietvakariniam pakraštuke, pajūryje apie 0 laipsnių.
Šeštadienį, gruodžio 2 d., truputį pasnyguriuos, rūkai drieksis, dieną pajūryje silpna šlapdriba kris. Vėjas pietvakarių 4-8 m/s. Naktį minus 6-10 laipsnių, šiaurės rytuose minus 11-13 laipsnių, pajūryje minus 2-4 laipsniai, dieną minus 2-5 laipsniai, pajūryje iki plius 1 laipsnio.
Sekmadienį, gruodžio 3 d., pasnigs, rūkai drieksis. Vėjas nepastovus 4-8 m/s. Naktį minus 4-8 laipsniai, pajūryje 0 minus 2 laipsniai, dieną minus 1-3 laipsniai, pajūryje apie 0 laipsnių.
Pirmadienį, gruodžio 4 d., pasnigs, gausiau naktį. Vėjas nepastovus 4-8 m/s. Naktį minus 4-8 laipsniai, šiaurės rytuose minus 9-11 laipsnių, dieną minus 1-3 laipsniai, pajūryje 0 plius 2 laipsniai.
Antradienį, gruodžio 5 d., pasnigs, daugiausia naktį. Rūkai vėl drieksis. Vėjas nepastovus4-8 m/s. Naktį minus 4-9 laipsniai,šiauriniuose, šiaurės rytiniuose rajonuose minus 10-13 laipsnių, dieną minus 2-7 laipsniai.
Trečiadienį, gruodžio 6 d., be ženklesnio sniego. Rūkai vis dar tvyros. Vėjas rytų, pietryčių 4-8 m/s. 4-8 m/s. Naktį minus 9-14 laipsnių, dieną minus 3-8 laipsniai.
Ketvirtadienį, gruodžio 7 d., be ženklesnio sniego. Vėjas rytų, pietryčių 7-12 m/s, dieną gūsiai iki 15 m/s. Naktį minus 9-14 laipsnių , dieną minus 5-10 laipsnių.
Pagal dabartinius duomenis kitos savaitės pabaiga turėtų būti be ženklesnio sniego, bet vėjuota, žvarbi. Spaus šaltukas, tik sekmadienį jau gali jis atlėgti.
