„Man labai gaila, nes ta problema, kad iššūkis bus su daugiametėmis pievomis, buvo matoma 2020 metais, nes kai referenciniai metai – 2018 metai, tai jau matėsi, kad deklaravimo didėja – Lietuvoje nuo 500 tūkst. hektarų staiga augo daugiamečių pievų iki 750 tūkst. hektarų“, – BNS penktadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras V. Sinkevičius.
„Ir čia jau reikėjo kreiptis į Komisiją, ieškoti būdų, kalbėtis. Visa problema, aš suprantu, kad buvo deklaracijos sistema, kur nebuvo tarpinio varianto ir ūkininkai deklaravo daugiametes pievas, taip save dabar įvarydami į tokius spąstus“, – pridūrė jis.
Anot V. Sinkevičiaus, šiuo metu EK Žemės ūkio direktoratas vertina situaciją ir galimus sprendimo būdus.
„Nereikia tikėtis, kad įvyks atšaukimas daugiamečių pievų reglamento, to tikrai nebus, bet tikiuosi, kad bent sisteminės klaidos bus ištaisytos“, – sakė eurokomisaras.
Pagal ES reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiu, kuris pernai keitėsi. Iki 2022 metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o nuo 2023 metų – su 2018 metais.
„Lietuvoje kritimas yra unikalus visoje Europos Sąjungoje – 18,4 proc., reikia atkūrinėti labai didelį plotą, kas ūkininkams reiškia didelį iššūkį“, – teigė V. Sinkevičius.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.
K. Navicko teigimu, daugiamečių pievų atkūrimo klausimas susijęs su išmokų administravimu, o už šią problemą atsakomybę turi prisiimti ir 2017–2018 metais dirbę žemės ūkio ministrai.
Žemdirbių įsitikinimu, toks didelis pievų atkūrimas yra didelė našta, nes jas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.
