Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.
„Neatmetu šitos galimybės, tą aš galiu labai tiesiai pasakyti. Jeigu dėl Vyriausybės veiklos yra keliama tiek daug klausimų, tai galbūt Vyriausybė, jeigu nesugeba į tuos klausimus atsakyti, turėtų savo įgaliojimus pabaigti ir kažkokia kita Vyriausybė galėtų nuo nulio tą darbą pratęsti“, – LRT laidai „Dienos tema“ kalbėjo I. Šimonytė.
Sprendimą žada antradienio vakarą
Vis dėlto, anot ministrės pirmininkės, galutinį sprendimą dėl ministrų kabineto ateities lems jos pačios situacijos vertinimas.
„Politikoje labai daug dalykų priklauso nuo to, kaip tu pats vertini save konkrečiomis aplinkybėmis ir konkrečioje vietoje, – kalbėjo I. Šimonytė. – Tai iš esmės mano sprendimas vertinant, kaip man atrodo mano galėjimas užtikrinti ilgalaikius valstybės interesus, labiausiai ir turės įtakos mano pasirinkimui“.
Dėl trąšų tranzito kilusio skandalo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis įteikė premjerei atsistatydinimo pareiškimus. Tiesa, pati I. Šimonytė praėjusią savaitė sakė nemananti, kad ministrų pasitraukimas ką nors pakeistų. Sprendimą dėl ministrų ji ketina paskelbti antradienio vakare.
„Dar norėčiau rytoj (antradienį - aut. past.) susitikti su abiem ministrais, kadangi taip susiklostė, kad pati buvau išvykusi, vienas ministras buvo išvykęs, kitas dabar yra išvykęs. Rytoj, manau, kad susitiksime trise, dar pasikalbėsime ir tada vakare rytoj paskelbsiu savo sprendimą“, – teigė premjerė.
Anot jos, sprendimai gali būti keli.
„Jis nebūtinai bus toks, kad ministrai bus atstatydinti ar vienas ministras kuris nors bus atstatydintas, ar abu ministrai liks, ar dar kažkas. Yra keletas dalykų, kurie turi būti aptarti ir įvertinti. Man dabar svarbu įvertinti Vyriausybės galėjimą pateikti argumentus taip, kad žmonės juos išgirstų. Kitas dalykas yra teisiniai sprendimai, kurie turėtų būti padaryti (...). Taip pat ir šituos sprendimus“, – teigė ji, paklausta, ar turi omenyje sprendimus dėl „Belaruskalij“ sankcijų įgyvendinimo.
Kalba emocijos
Pirmadieninius premjerės žodžius viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas vadina emocine reakcija ir juokais lygina tai su bandymu prakalbinti krepšininką vidury rungtynių.
„Premjerę pagauna vidury pakankamai aštresnės situacijos ir tada ji sako, ko gero, tai, ką tuo metu galvoja. Kaip kokį krepšininką, jeigu pasivysi besivarant kamuolį prie tritaškio linijos ir klausi, ar mesit, ar nemesit, tai, aišku, pasiųstų, bet premjerė negali pasakyti taip negražiai“, – tv3.lt sakė M. Lapinskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad situacija dėl ministrų klostėsi greitai ir premjerė paprasčiausiai neturėjo laiko sudėlioti visų taškų ant „i“, nes savaitgalį buvo vizite Moldovoje.
„Galim žiūrėti dvejopai: iš vienos pusės, tai emocinė reakcija, iš kitos – taktinio plano dalis pasilikti sau manevro laisvę arba signalizuoti šalininkams ir oponentams apie kažkokias naujas kombinacijas.
Bet vis tik galvočiau, kad neturėjo laiko, ko gero, nepaisant savaitgalio – dirbo, buvo vizite, – atsisėsti ir sudėlioti pagrindines tezes, pagrindines linijas. Dėl to tęsiasi tam tikra improvizacija. Į tai reikėtų žiūrėti, kaip į improvizaciją – šiuo metu groja vieną temą, už kelių sekundžių pradės groti kitą“, – svarstė M. Lapinskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad politikoje apskritai nėra elgiamasi taip, kaip sakoma, ir politinis gyvenimas nesiklosto tiesa linija. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę ministrai G. Landsbergis ir M. Skuodis sulaukė nemažai kritikos, kai teigė, jog yra pasiruošę pasitraukti, bet vis dėlto dar neskubėjo įteikti pareiškimų premjerei. Pasak M. Lapinsko, tai buvo taktinis sprendimas.
„Jis panašesnis į apgalvotą politinį manevrą, kai atsakomybę permeta premjerei ir parodo tam tikrą gerą toną, kad [ministras] nesilaiko posto, ir išlošia šiek tiek laiko. Visą laiką po tokio gesto jis gali žengti žingsnį atgal, paprašyti premjerės, kad netenkintų, gali pasakyti, kad pasikarščiavo. Jam atsiveria naujos judėjimo galimybės“, – kalbėjo M. Lapinskas.
Įžvelgia ir verslo spaudimą
Kad premjerė kalbėjo emocingai, nes yra pavargusi, pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Bernaras Ivanovas.
„Iš tikrųjų, aš manau, čia daug emocijų buvo, žmogus pavargęs labai stipriai nuo tos įtampos. Metai sunkūs buvo I. Šimonytei. Iš kitos pusės, pati į tas roges įsėdo, nėra ką kaltinti. Ir užgriuvo labai daug visko ją“, – tv3.lt kalbėjo B. Ivanovas.
Čia pat jis neatmeta galimybės, kad premjerė jaučia Lietuvos verslininkų sprendimą dėl jos vadovaujamos Vyriausybės santykių su Kinija. Kaip žinia, Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, nes ši nuo gruodžio išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės sistemos. Tai Kinijos reakcija į Lietuvos plėtojamus ryšius su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymą Vilniuje.
„Juk [I. Šimonytė] iš tiesų komunikuoja ne su plačiais visuomenės sluoksniais, ne su paprastais žmonėmis, bet su, sakyčiau, visų pirma, ekonominiu, finansiniu elitu, tais žmonėmis, kurie mūsų valstybėje ir užsako muziką. Kadangi vis tik jos Vyriausybė labai rimtai su Kinija prisidirbo ir jos, aš manau, nuotaika subjuro pagrinde dėl to, kadangi tai iš tiesų labai rimta.
Kalbama apie tai, kad kinai parodomuoju būdu medžioja Lietuvos verslus, verslus, kurie dirba su Lietuva. Tai gresia įmonių uždarymu, didžiuliais praradimais, biudžeto nuostoliais, tai ilgalaikė istorija, tai nepasibaigs greitai.
Taigi tas blaškymasis susijęs su neapibrėžtumu, kadangi dalis mūsų ekonominio isteblišmento linkę performuoti Vyriausybę, dalis abejoja. Šią savaitę istorija išsispręs – ar bus kapojama katino uodega dalimis, ar bus nukirsta visa – dar, manau, niekas iki galo nežino“, – svarstė B. Ivanovas.
Trąšų tranzitas tęsiasi
Praėjusią savaitę įsigaliojo JAV sankcijos trąšoms „Belaruskalij“, tačiau jų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nors susisiekimo ministras anksčiau teigė, kad tai įvyks. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad gruodį ir galbūt sausio pradžioje per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, ar šios paslaugos Baltarusijos įmonei bus teikiamos toliau, priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos, ar aptarnauti jos pavedimus.
„Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
JAV Iždo departamentas rugpjūtį įvedė sankcijas „Belaruskalij“ ir iki gruodžio 8 dienos verslui davė laiko užbaigti sandorius. Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
M. Skuodis sakė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.
