Taip valstybės valdoma įmonė komentuoja premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymą, kad sutarties pakeitimai turėjo būti pateikti vyriausybinei komisijai, vertinančiai, ar sandoriai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Pakeitimas dėl išankstinių atsiskaitymų yra neesminis, dėl to nebuvo kreiptasi į komisiją. Juolab, kad šiuo pakeitimu buvo mažinamos rizikos bendrovei, o ne didinamos“, – BNS antradienį sakė įmonės atstovas Mantas Dubauskas.
Pasak jo, spalio 21 dieną pasirašyti sutarties pakeitimai numatė, jog pereinama prie išankstinių atsiskaitymų. Be to, formalus pakeitimas numatė, kad krovinių vežėjo teisės ir pareigos yra perėjusios „Lietuvos geležinkelių“ antrinei bendrovei „LTG Cargo“.
„Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ ilgalaikė sutartis bei susitarimas dėl tarifų ir įkainių už papildomas paslaugas pasirašyta 2018 metų kovo 16 dieną, kai, geležinkelių teigimu, pareigos kreiptis į vyriausybinę nacionalinio saugumo komisiją dar nebuvo.
Tačiau ši komisija premjero potvarkiu sudaryta 2018 metų kovo 2 dieną ir būtent nuo tada pagal įstatymą privalo tikrinti strateginių įmonių sandorius, jei jie viršija 10 proc. bendrovės metinių pajamų. Be to, valstybės įmonės komisiją privalo informuoti apie esminius jau pasirašytų sandorių pakeitimus, jeigu nutraukus sandorį jos patirtų nuostolių, viršijančių 2,5 proc. pajamų.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra teigęs, kad nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ įmonei grėstų šimtų milijonų eurų ieškiniai ir net bankrotas.
Pasak M. Dubausko, dar vienas sutarties pakeitimas buvo pasirašytas 2020 metų gegužės 18 dieną – tuomet pakeista papildomo susitarimo preambulė su vežamų prekių kodais – įrašytas kalio nitratas.
I. Šimonytė LRT televizijai pirmadienį tvirtino, kad spalio mėnesio sutarties pakeitimas numatant įpareigojimą už trąšų gabenimą atsiskaityti iš anksto yra suprantamas, tačiau, anot jos, atrodo, kad „sutarties pakeitimų būta ir daugiau“.
„Tuomet kyla klausimas, kodėl ta sutartis neatsirado ant Nacionalinio saugumo komisijos stalo, kur ji turėjo atsirasti, preliminariu vertinimu“, – sakė premjerė.
I. Šimonytės teigimu, valstybės įmonė neturi būti situacijoje, kurioje ji atrodo kontroversiškai.
Pasak M. Dubausko, jokių kitų sutarties pakeitimų nuo 2020 metų nebuvo, išskyrus šių metų spalio 21 dienos.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška lapkričio 16 dieną posėdžiavusią įmonės valdybą informavo, jog bendrovė pasirašė sutarties su „Belaruskalij“ pakeitimą dėl avansinių mokėjimo sąlygų. Pasak jo, iki tol „Belaruskalij“ sumokėjo avansinius mokėjimus už visą lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
M. Bartuška praėjusią savaitę sakė, jog papildomas avansinis mokėjimas buvo atliktas „Belaruskalij“ iniciatyva, o paskutiniai mokėjimai – nežinant „Lietuvos geležinkeliams“.
Bendrovė teigia ieškanti būdų, kaip grąžinti „Belaruskalij“ sumokėtą avansą už trąšų vežimą kitų metų sausį ir vasarį. Gruodžio 7 dieną įmonės valdyba pritarė, kad iš „Belaruskalij“ gauti patvirtinti avansiniai mokėjimai būtų grąžinti pagal sutartį už vežimus po gruodžio 31 dienos.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovų, pereiti prie išankstinių apmokėjimų su „Belaruskalij“ buvo susitarta, kad įsigaliojus JAV sankcijoms ir bankams po gruodžio 8 dienos nustojus aptarnauti pavedimus, „Lietuvos geležinkeliai“ neliktų be pinigų už iki tol jau suteiktas paslaugas.
Vyriausybinė komisija sandorius tikrina nuo 2018 metų kovo
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas Seimas priėmė 2018 metų sausį, o speciali vyriausybinė komisija, sudaryta tų pačių metų kovo 2 dieną, tikrina valstybės ir privataus kapitalo valdomų strateginių įmonių sandorius, jeigu jie viršija 10 proc. bendrovės metinių pajamų.
Komisija per 10 dienų turi apsispręsti, ar sandorius tikrinti, ir jei būtina, juos uždraudžia.
Valstybės valdomos strateginės įmonės, taip pat trys didelės privačios bendrovės – „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“ – komisiją privalo informuoti apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau pasirašytų sandorių pakeitimus, o valstybės kontroliuojamos strateginės įmonės – jeigu dėl sandorio nutraukimo jos patirtų nuostolių, kurių vertė viršytų 2,5 proc. metinių pajamų.
Be to, jos komisijai turi pranešti, jei kitai bendrovei leidžia aptarnauti ar kitaip susipažinti su jų esminėmis informacinėmis technologijomis, infrastruktūra, duomenų bazėmis ar jų duomenimis.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas M. Dubauskas antradienį BNS nurodė, kad nauja įstatymo redakcija įsigaliojo 2018 metų kovo 1-ąją, o pagal jį įmonės privalo kreiptis į komisiją darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
„Nutarimo dėl komisijos darbo tvarkos aprašo nauja redakcija įsigaliojo 2018 metų kovo 27 dieną. Taigi, nesikreipėme, nes komisija nedirbo tuo metu (kovo viduryje)“, – BNS teigė jis.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei.
Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
