„Skiepytis“, – paklausta, ką daryti, kad pandeminė situacija šalyje neblogėtų, Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė premjerė I. Šimonytė.
Paklausta, ar ją tenkina skiepijimo tempai šalyje, I. Šimonytė atsakė, kad tai ne jos pasitenkinimo klausimas.
„Čia yra žmonių suvokimo, kokia rimta yra situacija [klausimas]. Kiekvieną dieną vėl miršta po keliolika žmonių, iš jų didžioji dalis būna neskiepyta. Tai yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems apsaugą vakcina garantuoja labai stiprią.
<...> Aš galiu tik pacituoti prezidentą Bideną ir paklausti, kokių įrodymų dar kam reikia. Žinoma, kad manęs netenkina. Klausimas, ką aš galiu padaryti. Ką aš galiu padaryti, jei paštininkas su slaugytoju atėjęs į namus paskiepyti vyresnio žmogaus, susiduria su situacija, kai vyresnis žmogus skambina savo vaikams ir vaikai atkalbinėja tą žmogų nuo skiepo. Tai ką aš turiu padaryti tų senų žmonių vaikams, kad jie pradėtų saugoti savo tėvus?“ – emocingai klausė premjerė.
Vyriausybės vadovė teigė, kad turbūt reikėtų grįžti prie privalomo kaukių dėvėjimo viduje, tačiau norint įgyvendinti šį sprendimą, šalyje turėtų būti įvestas karantinas.
„Apie tai kalbėsime rytoj. Labai gali būti, kad tai bus vienas iš didesnių pokyčių, kuriuos Vyriausybė siūlys nustatyti. Turbūt tuo tikslu reikės vėl įvesti karantiną, kadangi, kaip žinia, pagal ekstremalią situaciją tokio reikalavimo nustatyti negalime, o rekomendacijos Lietuvoje, skirtingai nuo Skandinavijos šalių, yra suprantamos kaip kažkas, ko visai nebūtina laikytis“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kadangi rekomendacijos nebepadeda, anot I. Šimonytė, bus ieškoma reikalavimų, kurių trūksta, kad žmonės labiau saugotų save ir kitus.
„Toks paprasčiausias ir aiškiausias reikalavimas – dėvėti kaukes uždarose patalpose, nes atveju skaičius dabar yra gana didelis, ypatingai Vakarų Lietuvoje. <...> Jeigu kažkaip negalime įtikinti, išprašyti ar kaip kitaip susitarti su žmonėmis, kad jie saugotųsi patys savo iniciatyva, tai tuomet belieka nustatyti tokį reikalavimą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Rytoj turėsime diskusiją. Kokius sprendimus priimsime rytoj, rytoj ir susitarsime. Netikėtų kažkokių sprendimų neturėtų būti, rytoj numatyta neformali ministrų diskusija“, – pridūrė I. Šimonytė.
Kokie dar ribojimai gali atsirasti, premjerė nebuvo linkusi komentuoti.
„Vienas dalykas aiškus – pareiga saugoti kitus žmones. O tam, žinia, padeda rankų plovimas, dezinfekcija ir kaukių dėvėjimas. Kaukių plauti nutarimu negalėsime įpareigoti, bet kaukes dėvėti – labai gali būti“, – dėstė I. Šimonytė.
Oficialu: visa Lietuva jau pateko į juodąją COVID-19 zoną
COVID-19 situacija šalyje negerėja – antradienį jau visa šalis pateko į juodąją epidemiologinę zoną. Tarp „juodųjų“ savivaldybių jau yra ir Vilnius miestas.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų sergamumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų šalyje jau perkopė 500 ir šiuo metu yra 504,5. Tuo metu teigiamų diagnostinių tyrimų dalis siekia 6,1 proc.
Pranešama, kad per pastarąją parą šalyje užfiksuoti 1155 nauji COVID-19 atvejai, nuo infekcijos mirė 18 žmonių.
Toliau „juodosios“ savivaldybės išsirikiuoja taip: Rietavo (1,699.6), Telšių (1,336.5) rajonai, Klaipėdos miestas (1,092.9), Palangos miestas (1,016.5), Šilutės (1,008.4), Plungės (894.7), Joniškio (879.9), Skuodo (772.4), Klaipėdos rajonai (727.9), Alytaus miestas (717.4), Kretingos (717.4), Akmenės (636.6), Jurbarko (631.3) rajonai, Šiaulių miestas (553.6), Vilniaus miestas (523.6), Radviliškio (514.8), Mažeikių (557.2), Biržų (502.1) rajonai.
Varėnos, Šalčininkų, Ignalinos, Marijampolės rajonų savivaldybės į juodąją zoną patenka pagal teigiamą tyrimų procentinę dalį.
„Per plauką“ nuo D zonos yra ir Šilalės rajonas (499.2), Kauno miestas (497.5), Utenos rajonas (480).
Primenama, kad „juodoji“ zona reiškia, kad sergamumas savivaldybėse per pastarąsias 14 dienų viršijo 500 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų arba teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas viršijo 10 proc.
Ligoninėse – beveik 1 tūkst. žmonių
Portalas tv3.lt primena, kad spalvinės epidemiologinės situacijos zonos apibrėžiamos pagal naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį bei teigiamų diagnostinių testų dalį.
Anksčiau su spalvinėmis zonomis buvo siejami pandemijos valdymo sprendimai, tačiau šiuo metu Vyriausybė akcentuoja ligoninių užimtumo svarbą sprendžiant dėl pandeminių griežtinimų.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 997 žmonės, 106 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, palyginti su ankstesne para, padaugėjo 15.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 96 žmonės, kai ankstesnę parą jų buvo 70-imt.
69 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija – trimis daugiau nei para anksčiau. Deguonis papildomai tiekiamas 828 žmogui – septyniais daugiau.
Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą mirė šeši vyresni nei 80-ies metų žmonės, po keturis žmones virš 60, 70 ir 90 metų.
Pilnai paskiepyti buvo trys iš jų – po vieną 60, 80 ir 90 metų amžiaus grupėse.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 4837 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 84. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9636 mirtys.
