„Vertinti turbūt aš nenorėčiau, nes jūs ir patys matėte ne vieną prezidento pareiškimą, kuris buvo padarytas ir Lietuvos, ir tarptautinėje žiniasklaidoje, ne vieną interviu, kuris buvo duotas nuo to laikotarpio, kai buvo paskelbtas oficialus Užsienio reikalų ministerijos pranešimas apie tai, kad ketinama atidaryti atstovybę ir būtent tokiu vardu, <...> iki tada, kai ta atstovybei de facto leista pradėti veikti. Man šiek tiek apmaudu, kad yra tokia situacija, bet tikiu, kad ir tokią situaciją mes išspręsime“, – trečiadienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo premjerė I. Šimonytė.
„Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manim“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo, kad tiek Lietuva, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybes, kurios neturi diplomatinio statuso, tačiau apgailestavo, kad „atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu veiksniu, kuris dabar veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija“.
„Pagrindinė kibirkštis buvo labiau pavadinimo ir šiuo metu mes jau turime kovoti su pasekmėmis ir sakyčiau, kad prasidėjo nekonvencinio pobūdžio priemonių taikymas Lietuvos atžvilgiu, ir dėl tos priežasties turime veikti itin aktyviai ir labai aiškiai signalizuoti Europos Sąjungai, kad tai yra ataka, tam tikras spaudimas vienai iš ES valstybių“, – kalbėjo prezidentas.
Lietuvos ir Kinijos santykiai itin paaštrėjo, Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė.
Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
