Paklausta, kodėl nebuvo priimtas ekspertų siūlymas neleisti dėvėti medžiaginių kaukių, skydelių ir kitų panašių priemonių, premjerė teigė, kad tokiam sprendimui reikėtų daug daugiau diskusijų ir tai turėtų likti kaip paraginimas, o ne prievolė.
„Skydeliai nėra tinkama apsaugos priemonė ir labai dažnai žmonės skydelius naudoja, nes mato tą darant kolegas taip pat ir televizijoje. Tai, kas turbūt suprantama eteryje, kur nėra nei būrio žmonių, nei kažkokios didelės rizikos, neturėtų būti atkartojama realiame gyvenime, kai aplinkui yra visas būrys žmonių ir kuriuos galbūt galima užkrėsti nenaudojant tinkamos apsaugos. Tačiau manau, kad čia labiau tiktų bendras raginimas kiek įmanoma naudoti medicinines kaukes ir respiratorius“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo I. Šimonytė.
Visgi ji pridūrė, kad dėl kontaktines paslaugas teikiantiems žmonėms būtinų apsaugos priemonių sugriežtinimo galėtų įvertinti ir nuspręsti Operacijų vadovas.
„Tačiau iki tokio smulkmeniškumo reglamentuoti žmonių saugojimąsi ir saugojimą gal nutarime nereikėtų pradėti rašyti – kas kiek laiko reikėtų tas kaukes keisti, kokios jos turėtų būti, nes rekomendacija yra labai aiški. Bet specialių sugriežtinimų nutarime nusprendėme nedaryti. O jei jų reikės atskiroms veikloms, tą nuspręs sveikatos apsaugos ministras“, – pabrėžė premjerė.
Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu jau nurodyta neseniai vėl duris atvėrusių grožio salonų ir kirpyklų darbuotojams respiratorius dėvėti privalomai.
Kartu premjerė patikslino, kad kaukių dėvėjimo pakeitimai įsigalioja nuo rytojaus, vasario 25 d.
„Gavus Nepriklausomų ekspertų tarybos 2021 m. vasario 22 d. pasiūlymus, taip pat atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas bei įvertinus kitų šalių praktiką, siūloma atsisakyti privalomo burną dengiančių apsaugos priemonių (kaukių) dėvėjimo atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus)“, – rašoma karantino keitimo dokumente.
Antradienį Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės išsakė siūlymus ne tik keisti kaukių dėvėjimo lauke politiką, bet ir drausti dėvėti nemedicinines kaukes.
Kaip pranešė LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, rekomenduota atsisakyti kitų apsauginių priemonių – skarelių, skydelių, medžiaginių kaukių, nes, jų teigimu, tokios priemonės yra nepakankamai efektyvios.
Vyriausybės sprendimu karantinas Lietuvoje pratęstas iki kovo 31 d. Kartu iki kovo 15 d. pratęsti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, išskyrus judėjimą tarp žiedinių savivaldybių.
631 naujas atvejis
Per praėjusią parą šalyje nustatytas 631 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 247 atvejus.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 195 tūkst. 481 žmogus.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 181 tūkst. 230 žmonių, deklaruota – 133 tūkst. 125 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 7592 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 55 tūkst. 697.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3200 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6231 mirtis.
Praėjusią parą pirma vakcinos doze paskiepyti 7054, antra – 1105 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 132 tūkst. 888 žmonės, abiem dozėmis – 69 tūkst. 845 žmonės.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7802 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 59 tūkst. 580.
Be to, per parą atlikti 525 antigeno tyrimai. Iš viso jų atlikta 30 tūkst. 721.
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7.7 procento.
