Sergamumo COVID-19 rodikliams šalyje prastėjant, Vyriausybė svarstė, kokius naujus pandemijos valdymo ribojimus reikėtų įvesti. Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu svarstyta, kokias veiklas palikti atviras tik Galimybių pasą turintiems asmenims.
Po Vyriausybės posėdžio surengta spaudos konferecija.
Lokalūs karantinai nėra atmetami
Jos metu premjerė teigė, kad sergamumo COVID-19 rodikliai, kuriuos stebime šiuo metu, nedžiugina. COVID-19 pacientams skirtų lovų užimtumas šalyje nuolat didėja.
„Kiekvieną dieną turime po trisdešimt kelis pacientus, kurie atgula į ligonines, turime daugiau nei 20 reanimacijos palatų, lovų šiuo metu. Akivaizdu, kad kyla reali rizika pasiekti tą lygį, kuomet reikėtų pradėti riboti kitų sveikatos paslaugų teikimą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Šiuo metu Palangoje fiksuojama prasčiausia sergamumo koronaviruso sukeltos infekcijos situacija. Paklausta, ar nėra svarstoma galimybė įvesti lokalų karantiną ten, kur sergamumas yra itin aukštas, I. Šimonytė teigė, jog lokalių karantinų tikimybė nėra atmestina.
„Lokalūs karantinai nėra atmestini, bet čia jau epidemiologai turi pateikti pasiūlymus, ar šalia to, ką Vyriausybė ketina nustatyti kitą savaitę visose vietose, ar reikėtų priemonių konkrečiose vietose. Žinoma, mes tai svarstytume, bet tai jau būtų karantinas, ne ekstremali situacija, o lokalus karantinas konkrečioje vietoje“, – sako I. Šimonytė.
Kritikos dėl ligos išmokų išvengti nepavyks
Siūloma nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems ir šia liga susirgusiems asmenims nemokėti ligos išmokų. I. Šimonytė sako, kad kritikos dėl šio sprendimo, ko gero, išvengti nepavyks.
„Kalbant apie skiepijimą tų veiklų, kurios turi tiesioginį kontaktą su pažeidžiamiausiomis grupėmis, turėtume kalbėti apie žmones, kurie dirba sveikatos sistemoje ir žmones, kurie dirba globos sistemoje, globoja senyvo amžiaus ligotus žmones, kuriems rizika užsikrėsti gali reikšti liūdnas pasekmes.
Mūsų supratimu, yra tokios dvejų gėrių tarpusavio diskusijos klausimas – kur baigiasi žmogaus laisvė pasirinkti profesiją ir kur prasideda kito žmogaus laisvė, kuris yra kito žmogaus globoje ir negali be jo išsiversti – jo laisvė neužsikrėsti ir nesusirgti. Neabejoju, kad kritikos ir diskusijų bus, bet Vyriausybė yra nusiteikusi Seimui pasiūlymus teikti“, – sako I. Šimonytė.
Dėl Galimybių paso sistemos nebijo
Dvejojama, ar Galimybių paso aktualumui išaugus, padidėjusį krūvį atlaikys Galimybių paso svetainė. Premjerė teigia, kad sistema žmonių užklausas turėtų atlaikyti.
„Kai Galimybių pasas buvo paleistas, pirmomis dienomis labai daug žmonių prisijungė ir jį pasitikrino. Dar papildomai tai pasitikrinsime. Juoba, kad prekybos centrai, kur tie skaičiai ar žmonių skaičiai gali būti didesni, yra numatyti vėlesniu etapu. Galimybių paso naudojimo išplėtimas yra susijęs su dviem etapais. Pirmas yra siauresnis, antras – platesnis.
Tai padaryti siūloma sąmoningai nes iki to etapo turime maždaug penkias savaites, kai jei žmonės nusprendė skiepytis, turės galimybę ne tik pasiskiepyti, bet ir turėti puikiai veikiantį imunitetą bei Galimybių pasą“, – teigia I. Šimonytė.
Kas prekybos centruose turės tikrinti Galimybių pasus, dar turėtų būti aptarta šią savaitę. Pasak premjerės, praktiškiausia būtų, jei tai darytų prekybos centrų valdytojai, tačiau įvairūs sprendimai dar yra galimi.
Paskatins gyventojus skiepytis
Sprendimas išplėsti Galimybių paso naudojimą, pasak premjerės, turėtų paskatinti gyventojus aktyviau vakcinuotis.
I. Šimonytė pabrėžia vakcinacijos svarbą. Šiuo metu pastebima, kad nuo COVID-19 šiuo metu miršta nepasiskiepiję asmenys arba neturintys pilnos vakcinacijos.
„Nuo birželio 1 d. Vertinant mirusius žmones, žmonių, kurie buvo paskiepyti ir mirė nuo COVID-19 yra procentai suskaičiuojami ant vienos rankos pirštų. Deja, kiti žmonės buvo arba pilnai nebaigę skiepijimo arba iš viso nepasiskiepiję“, – sako I. Šimonytė.
Vyriausybė duoda laiko pasiskiepyti: po rugsėjo 13-osios daug durų užsidarys
Vyriausybė duoda daugiau nei mėnesį pasiskiepyti nuo koronaviruso, o nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos būtų smarkiai ribojamos.
„Kontaktinės paslaugos galėtų būti teikiamos ir pramogos organizuojamos tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus“, – per Vyriausybės pasitarimą trečiadienį siūlymus pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministrų kabinetas per pasitarimą protokoliniu sprendimu siūlymams pritarė iš esmės, o priimti nutarimą planuojama artimiausiu metu. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad kitas Vyriausybės posėdis „tikėtina, bus pirmadienį“.
Ribojimai įvedami dviem etapais
Vyriausybė planuoja, kad pirmieji ribojimai įsigaliotų nuo nutarimo priėmimo ir būtų siejami su COVID-19 lovų užimtumu, o pagrindiniai ribojimai įsigaliotų rugsėjo 13 dienos.
„Kai kurie apribojimai įsigaliotų artimu metu, kai kurie apribojimai įsigaliotų vėliau, bet kelios savaitės, kurios šiuos apribojimus skiria, būtų pakankamas laikas žmogui pasiskiepyti, kad susiformuotų imunitetas, penkios savaitės“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Nutarimo projekte nustatyta, kad nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės be neigiamo PGR testo galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų didieji prekybos centrai, grožio salonai, viešojo maitinimo įstaigos, pramogų vietos, renginiai.
Taip pat būtų nustatyta, kad imuniteto neturintys ir testo neatlikę žmonės negalės naudotis tiek miesto, tiek tarpmiestiniu viešuoju transportu.
A. Dulkys pažymėjo, kad dar vienas svarbus pakeitimas – norint gauti galimybių pasą nebetiktų antigeno tyrimas, taip pat norint jį gauti būtų panaikintas nemokamas testavimas, nebent žmogus negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.
„Panaikinamas antigeno tyrimas, norint gauti galimybių pasą, ir būtų panaikinamas nemokamas testavimas, t. y. norint gauti galimybių pasą nemokamai būtų paliekama tik tiems, kas negali skiepytis dėl medicininių priežasčių“, – sakė ministras.
Su pasu nebereikės ir kaukių
Paslaugos, parduotuvės, prekybos ir pramogų vietos, restoranai, kavinės, barai bei kitos pasilinksminimo vietos, lošimo salonai, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ir kiti susibūrimai nuo rugsėjo 13 dienos lieka atviri tik imunitetą turintiems žmonėms bei vaikams iki 16 metų.
Be apribojimų lankytis šiose vietose galės žmonės, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ir įgiję imunitetą, taip pat persirgusieji koronavirusu, kai tai patvirtinta PGR bei antigeno testais arba serologiniu antikūnų tyrimu, taip pat turintys neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 valandas, ir vaikai iki 16 metų.
Tuo tarpu asmenims, neatitinkantiems šių kriterijų, veiklos bus apribotos: jie galės apsipirkti tik parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, ir jų prekybos plotas turės būti mažesnis nei 1500 kv. metrų. Tai galios ir parduotuvėms, kurios yra prekybos centre, kurio bendras plotas neviršija minėtos kvadratūros.
Taip pat nustatyta, kad kontaktiniu būdu aptarnaujant asmenis be galimybių paso galios reikalavimai dėl saugaus atstumo laikymosi, higienos, būtinųjų asmeninių apsaugos priemonių. Tuo tarpu aptarnaujant žmones su galimybių pasu kaukės ir kiti operacijų vadovo nustatyti saugumo reikalavimai lieka rekomendaciniai.
Be Galimybių paso – ribotos paslaugos
Paslaugas neturintiems galimybių paso siūloma apriboti dviem etapais: vienas jų siejamas su užimtų COVID-19 lovų ligoninėse skaičiumi, šiuo laikotarpiu dar leidžiamos grožio paslaugas, renginiai atvirose erdvėse, o nuo rugsėjo 13 dienos sąrašas dar trumpėja.
Pirmieji ribojimai įsigaliotų, kai COVID-19 lovų užimtumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose pasiekia 250 lovų. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu ligoninėse yra gydomi 200 koronavirusu sergantys pacientai.
Nuo rugsėjo 13 d. be galimybių paso leidžiamų veiklų sąrašas smarkiai trumpėja. Leidžiamas tik smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 minučių, veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekose bus galima lankytis tik knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais.
Taip pat neturint galimybių paso sveikatos priežiūros įstaigose bus teikiamos tik būtinosios asmens sveikatos priežiūros, taip pat tokiems asmenims galės būti teikiamos socialinės paslaugos.
Sąraše nebelieka grožio paslaugų, keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų, renginių atvirose erdvėse.
Pailgintas galimybių paso veikimas
Galimybių pasą inicijavusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovė Aušrinė Armonaitė pažymi, kad jis grąžinamas laikantis principo „ribojimais netrukdyti žmonių, kurie yra pasiskiepiję“.
„Tai reiškia, maitinimo įstaigose, kitur, yra laisvė bendrauti, verslui nėra papildomų trukdžių“, – sakė A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu, nuo pirmadienio galimybių pasas galioja nebe vieną savaitę, o mėnesį. A. Armonaitė taip pat patvirtino, kad galimybių paso galiojimo laikas nuo kitos savaitės ilgės iki dviejų mėnesių.
Ministrų kabinetas praėjusią savaitę sutarė, jog augant užimtų COVID-19 lovų ligoninėse skaičiui būtų įvedami kontaktinės veiklos ribojimai neturintiems galimybių paso, išskyrus kai kurias išimtis.
Galimybių pasą gali gauti pasiskiepiję, koronavirusu persirgę bei turintys neigiamą testo rezultatą žmonės.
Galimybių pasas įsigalioja keliais skirtingais atvejais:
Pasiskiepijus
- „Comirnaty“ arba „Moderna“ vakcina – praėjus 1 sav. po antrosios vakcinos dozės suleidimo;
- „Janssen“ vakcina – praėjus 2 sav. po vienintelės vakcinos dozės suleidimo;
- „Vaxzevria“ vakcina – praėjus 4 sav. po pirmosios dozės suleidimo ir iš karto po antrosios vakcinos dozės;
- Persirgus – praėjus 2 sav. po bet kurios vienos vakcinos dozės.
Persirgus
COVID-19 – 210 d. nuo teigiamo testo rezultato.
Atlikus testą
Turint neigiamą COVID-19 testo rezultatą:
- Antigeno testas galioja 48 val. nuo ėminio paėmimo momento;
- SARS-CoV-2 PGR tyrimas galioja 72 val. nuo ėminio paėmimo momento.
Naujų atvejų sparčiai daugėja
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 503 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė du žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 146,3 atvejo, o teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 3 procentų.
Pastarąjį kartą per pusšimtį susirgimų fiksuota gegužės 28 dieną – tądien koronavirusu užsikrėtė 559 žmonės, mirė 12.
Šalyje per šeštadienį atlikti 6722 molekuliniai (PGR) ir 8804 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 284 tūkst. 191 žmogus, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 3538.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4422 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9048 mirtys.
