Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Kęstutis Glaveckas teiravosi, ar Energetikos ministerijos nevertėjo prijungti prie Ūkio ir inovacijos ministerijos, nes šimtus žmonių laikyti, pasak jo, neprotinga.
„Turėjau kažkada tokį juoką, kad galima visas ministerijas sujungti pagal raktinį žodį. Vienas žodis būtų reikalų – ten sujungti visas susijusias ministerijas, o kitas žodis būtų apsaugos ir ten sujungti visas apsaugos ministerijas.
Jūs gi puikiai suprantate, kad vis tiek bus žmonės, kurie turės atlikti tą darbą, įskaitant ir energetikos sritį. Mes sutaupytume vieną ministrą ir gal porą viceministrų ir gal dar vieną ar kitą buhalterį, bet tikrai ne šimtą žmonių, kaip jūs dabar sakote.
Bet tikrai nesakau, kad nėra erdvės Vyriausybės struktūros koregavimui. Manau, kad nereikėtų taip įsikąsti Energetikos ministerijos ir į ją konkrečiai žiūrėti. Energetikos ministerija dabar turi labai svarbią ir konkrečią užduotį – ji susijusi su mūsų tinklų integracija į vakarų tinklus.
Žiūrint bendriau, yra pokyčių portfeliuose atskirų institucijų, kuriuos būtų galima svarstyti ministerijas jungiant, o gal kai kurias atidalinant ir perskirstant portfelius tarp ministerijų kitu būdu ei tai padaryta dabar. Tikrai tai nėra tas dalykas, kurį reikia daryti per naktį. Šiai diskusijai esame visi atviri, bet šiais metais nesiūlysime“, – sakė I. Šimonytė.
Šimonytė su ministrais Seime pristato Vyriausybės programą
Premjerė I. Šimonytė antradienį Seimui pateikia aštuonioliktosios Vyriausybės programą. Premjerė ir ministrai atsako į parlamentarų klausimus. Seimas ją priimti planuoja ketvirtadienį.
I. Šimonytė tik stojusi prie tribūnos teigė, kad „kažkam pasirodė, kad tai kažkieno kito programa. Kažkam pasirodė, kad ambicijos per mažai. Kažkam dar kažkas pasirodė“.
„Galbūt galėčiau siūlyti, kad mūsų Vyriausybė brėžtųsi ambiciją ir projektuotų skrydį į mėnulį. Bet deja, anksčiau buvusios programos nebuvo taip gerai įvykdytos, kad naujai Vyriausybei vėl nereikėtų grįžti prie tų pačių klausimų“, – teigė paskirtoji premjerė I. Šimonytė.
Šimonytė: „Aišku, kad bijau“
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teiravosi, ar I. Šimonytė nebijo tapti nepopuliaria, vardan gerų darbų.
„Jei klausimas, ar aš nebijau, tai aišku, kad bijau. Esu normalus žmogus ir bijau. Bet tiesiog man atrodo, kad čia yra tokia politiko priedermė. Jei bijai ir nieko nedarai, tai nieko ir nepadarysi. {...} Jeigu pats prieš save jautiesi teisus, tada ta baimė yra atsveriama kitų dalykų“, – kalbėjo premjerė.
Pasak jos, kad viena iš didžiausių klaidų, kurias padarė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė buvo komunikacija.
„Daug dėmesio skirtume apie komunikavimo principus, atvirumą, tikiuosi bendradarbiavimo ne tik Vyriausybės kabinete, bet ir komunikacijos atstovų skirtingose institucijose“, – teigė I. Šimonytė.
Konservatorius Mindaugas Lingė klausė I. Šimonytės, kaip ji norėtų, kad žmonės atsimintų jos vadovaujamą Vyriausybę po ketverių metų.
„Apie tai, kas man asmeniškai yra labai svarbu. Asmeniškai norėčiau ir nežinau, ar po penkerių metų tai galėsime jau pamatyti, ar tam reikės daugiau laiko. Bet aš asmeniškai norčiau pamatyti tokį pokytį mūsų visuomenėje, kad žmonės nustotų, išsirinkę naują valdžią, suteikę jai mandatą, jos nekęsti jau kitą dieną. Man visiškai nesvarbu – ar tai šita valdžia, ar kita valdžia.
Noriu, kad mes taptume visuomene, kuri duoda šansą tam, kuris bando. Tam reikia, žinoma, didesnio pasitikėjimo žmonėmis. Tai kertinis parametras, kuris leistų spręsti bendrus klausimus“, – teigė premjerė.
Šimonytė – apie naujus mokesčius: „Jie tikrai nebus traukiami iš kepurės“
Pasiteiravus, ar nebus keičiami mokesčiai, ar ne bus mažinamos mokestinės lengvatos, ar nebus įvedami nauji mokesčiai, paskirtoji premjerė teigė, kad pasikeitimų bus, bet jie nebus skubūs.
„Tai čia bus tas darbas, kurio nepadarė Vyriausybė, kuri baigė savo darbą. Jūsų vienas iš lyderių S. Skvernelis sakė, kad programa neambicinga, aš drįsčiau su juo nesutikti ir bandysime kai kuriuos darbus atlikti tuos, kuriuos buvusi Vyriausybė darė, bet ne iki galo pavyko.
Manau, kad bus tų pakeitimų pasiūlyta diskusijoms – ir lengvatų peržiūrėjimo ir kitų priemonių. Ir žaliųjų mokesčių, kas programoje yra aiškiai įvardinta.
Vienas dalykas, ko nebus. Tai tikrai nebus, kad mes atnešime tuos pakeitimus kitą savaitę su patikslintu biudžeto projektu. Tikrai ne bus kažkokių skubos tvarka, bandymų kažką labai greitai pakeisti, nes yra daug dalykų, kuriuos čia reikia suderinti. Reikia suderinti vadinamąjį Atsigavimo fondą dėl kurio turime susitarti su Europos Komisija ir priemonių, kurias galėsime tomis lėšomis finansuoti. ES naują perspektyvą tinkamai suplanuoti, ypatingai investicijas.
Ir tai, ką turėsime išlaikyti savo sumokamais mokesčiais. Tiek, kiek reikės drįsti pasiūlyti mokestinių pakeitimų, manau, kad Vyriausybė drįs juos pasiūlyti. Bet jie tikrai nebus traukiami iš kepurės, iš po vakar, iš po stalo paskutinę dieną.
Apie tai reikia labai rimtai diskutuoti, žmonės turi matyti – už ką yra mokami mokesčiai ir netgi, jei tie mokesčiai yra keičiami, turi matyti, kodėl juos yra siūloma keisti. Kokia iš to bus grąža ir nauda matiems mokesčių mokėtojams“, – teigė paskirtoji premjerė I. Šimonytė.
Kalbėdama apie Covid-19 situaciją, I. Šimonytė teigė, kad būtina turėti kuo daugiau duomenų ir kuo daugiau objektyvios informacijos, kad visi žmonės tuos duomenis galėtų matyti ir interpretuoti.
„Neturėdami duomenų, neturėdami galimybės atlikti normalią analizę, mes neturime galimybės protingai tartis dėl sprendimų, kurie duoda geriausią rezultatą. Dažnai turime tiesiog pirštu badyti į debesis ir turime pataikyti ten, kur iš tikrųjų yra skaudulys“, – teigė I. Šimonytė.
„Covidas šioje programoje tikrai yra paminėtas ne vieną kartą. Net jei su covid bus susidorota per artimiausius ateinančius metus, bet pasekmės bus ilgalaikės ir atsilieps daugelyje sričių“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės programoje nurodoma, kad artimiausio laikotarpio prioritetas Vyriausybei neabejotinai bus efektyvus Covid-19 situacijos valdymas, tačiau tam parengtas atskiras taktinis veiksmų planas, todėl programoje apie kovą su koronavirusu nekalbama.
„Tai yra atskiras planas. Kadangi Vyriausybės programa yra rengiama ketveriems metams, ir Vyriausybė veiks, tikiuosi, visą jai nustatytą laiką ir per tą laiką turės spręsti ne tik covido problemas, o taip pat turės spręsti visą aibę problemų mūsų švietimo, ekonomikos, aplinkosaugos ir kitose srityse. Todėl yra atskiras priemonių planas ir tas priemonių planas taip pat bus paviešintas“, – pirmadienį prezidentūroje kalbėjo naujoji Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė teigė, kad jos Vyriausybės kovos su koronavirusu planas bus paskelbtas tada, kai bus patvirtintas ministrų kabinetas. Ji tikisi, kad Vyriausybės programa bus patvirtinta ketvirtadienį.
Visą Vyriausybės programą skaitykite čia.
Vyriausybės programoje – nuo švietimo iki vienišių pensijų bei gyvūnų ženklinimo
Savo darbe naujoji Vyriausybė žada veikti vadovaudamasi šiais principais: atviri duomenys, atskaitomybė, diskusija ir žiniomis grįsti sprendimai, bendradarbiavimas, interesų suderinimas, reputacijos stiprinimas bei atvira komunikacija.
Programą Vyriausybė pradeda nuo švietimo sektoriaus, jame akcentuojama vienodo starto galimybė visiems. Siekiant mažinti miesto ir rajono mokyklų atskirtį žadama steigti naujos kartos mokyklas – „Tūkstantmečio“ gimnazijas.
Pedagogams, mokslo darbuotojams žadama užtikrinti stabiliai augantį atlygį. Mokytojams 2024 metais jis turėtų siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, akademiniams darbuotojams – ne mažiau kaip 150 procentų. Be to, iš mokytojų žadama reikalauti geresnio išsilavinimo. Bendrojo ugdymo pedagogui ilgalaikėje perspektyvoje būtų būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas ir magistro laipsnis.
Planuojama gerinti vienišų pensininkų situaciją: vietoj našlių pensijų norima įvesti vienišų pensinio amžiaus asmenų pensijas. Jų dydis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 11 proc. vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį stažą) per mėnesį. Vyriausybė sieks, kad bendras skurdo rizikos lygis iki 2024-ųjų sumažėtų iki 17 proc., šiuo metu jis sudaro 20,6 procento.
Per ketverius metus planuojama panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje. Žemės naudojimo politiką planuoja perduoti Aplinkos ministerijai, o Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos – savivaldai. Programoje nurodoma, kad miesto teritorijose esančią valstybinę žemę patikėjimo teise valdys savivaldybės. Žadama sukelti renovacijos bangą – kasmet renovuoti 1000 daugiabučių.
Taip pat teigiama, kad iki 2024 metų visi Lietuvoje laikomi šunys ir katės bus paženklinti.
