„Man atrodo, kad pagrindinė bet kurio politiko problema yra neatsakyti į klausimus ir tą būtent ponas Paluckas ir daro. Jis nori neatsakyti į klausimus“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Dienos tema“ teigė I. Šimonytė.
„Jeigu jis galėtų atsakyti į visus klausimus ir visą informaciją pateikti, kaip ten buvo su tomis įmonėms, kas buvo investuotojai, kaip jis įsigijo turtą, iš kokių šaltinių ir taip toliau ir panašiai, tai, matyt, kad jo paties padėtis būtų paprastesnė, negu yra šiuo metu“, – sakė ji.
Buvusi premjerė taip pat teigė, jog G. Paluckui neatsakius į opozicijos ir žiniasklaidos klausimus, interpeliacija Seime galėtų būti būdas tuos atsakymus gauti.
„Jeigu ponas Paluckas neatsakys į klausimus per šitą laiką, kurių kyla ir opozicijai, į tuos klausimus, kurie kyla žiniasklaidai, į tuos klausimus, kurie dar gali paaiškėti pakeliui, tai tuomet interpeliacija yra būdas gauti atsakymus į klausimus Seimo salėje, nes pati interpeliacijos logika yra tokia, kad yra surašomi klausimai interpeliuojamam pareigūnui ir tada sprendžiama, ar tenkina atsakymai, ar ne“, – aiškino jo.
„Aš manau, kad premjerui būtų išmintinga į klausimus atsakyti dabar be interpeliacijos, bet net jeigu jis atsakys į tuos klausimus, tai gali būti taip, kad klausimų kils tik dar daugiau. Ir, matyt, kad visaip čia gali būti“, – nurodė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie G. Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.
Dėl šios informacijos ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), naujų detalių vertinimą atliks ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė. Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.
D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.
Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.
Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!