„Mums reikia sau susidėlioti ir paskelbti tam tikrą kuždesį, kaip sako bankininkai, taip pat ir plačiajai visuomenei, kokių aplinkybių sutapimas būtų pagrindas Vyriausybei grįžti prie nutarimo, kuris vėl iš naujo nustatytų karantino režimą“, – posėdyje sakė premjerė.
I. Šimonytė pabrėžė, kad nors visi norėtų, kad tokio sprendimo vėl priimti nereikėtų, negalima atmesti, kad tai gali tapti būtina.
„Matome, kad net ir tose šalyse, kur skiepijimosi mastai yra gerokai didesni negu Lietuvoje, atvejų skaičius kai kur auga pakankamai sparčiai ir jeigu tai pradės vėl kelti įtampą sveikatos sistemai, to ignoruoti negali jokia vyriausybė“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, situacija, lyginant nuo metų pradžios yra pasikeitusi: viena vertus, ją taiso vakcinacija, kita vertus, išlieka naujų atmainų grėsmė. Taip svarbiu faktoriumi lieka ligoninių užimtumas ir galimybės priimti pacientus.
„Kad nebūtų taip, kaip buvo praėjusį rudenį, kada karantino sprendimai buvo priimti pernelyg vėlai“, – sakė ji.
Planuojama, kad prie šio klausimo Vyriausybė grįžtų po dviejų savaičių.
Vėliau žurnalistams premjerė sakė, jog žodis „karantinas“ į viešąjį gyvenimą gali grįžti ir prisireikus lokalių priemonių konkrečiose savivaldybėse, jeigu situacija kažkuriose iš jų taptų ženkliai kitokia nei likusioje šalyje.
„Gali būti taip, kad bus vieni reikalavimai nacionaliniu mastu, bet kiti reikalavimai kažkokiu lokaliu mastu. Žodis „karantinas“ gali grįžti kaip kažkoks lokalus režimas tam tikroje teritorijoje“, – kalbėjo ji.
I. Šimonytė įspėjo, kad net ir šalyse, kur pasiskiepijo didesnis žmonių procentas nei Lietuvoje, stebimas atvejų augimas tarp neskiepytos populiacijos dėl Delta atmainos išplitimo, todėl rizika išlieka ir Lietuvoje bei ragino gyventojus skiepytis.
Karantinas Lietuvoje įvestas lapkričio 7 dieną, jis galios iki birželio 30-osios vidurnakčio. Nuo liepos šalyje liks galioti ekstremalioji padėtis.
