Jis pabrėžė, kad dalyvavimas šiame formate yra prezidento funkcija, o Ingridos Šimonytės ar kito pareigūno dalyvavimą būtų galima svarstyti „vieninteliu atveju – jei prezidentas nuspręstų deleguoti kažkokias savo funkcijas“.
„Tačiau aš nei praeityje delegavau, nei dabar deleguoju, nei ketinu deleguoti savo funkcijų kam nors kitam, nes tai yra mano atsakomybė Lietuvos Respublikos žmonėms“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Jis taip pat tvirtino, kad Vyriausybė nėra pasirengusi svarstyti šių klausimų su kitų ES valstybių vadovais.
„Kitas dalykas, kad norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia: jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba bent jau indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Kitaip tariant, jei važiuoji į Briuselį, reikia susikrauti lagaminą. Šiame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio“, – tvirtino jis.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad G. Landsbergio pasiūlymas yra „pasenęs ir nelabai aktualus“, nes prezidentas yra „vienintelis politikas, renkamas visų Lietuvos gyventojų“ ir pagal Konstituciją jo prioritetinės funkcijos yra užsienio politika.
„Niekas negali kvestionuoti ar juo labiau apriboti jo konstitucinių galių. Joks kitas pareigūnas nėra renkamas tiesiogiai – jie yra atrenkami partijos viršūnėlių ar kažkokių kitų žmonių, todėl pakeisti prezidento negali“, – pareiškė G. Nausėda.
Premjerė I. Šimonytė savo ruožtu teigė, kad energetika nėra užsienio politikos klausimas, už kurį atsakingas valstybės vadovas.
„Energetikos klausimas nėra užsienio politikos klausimas, mano žiniomis, juoba, kad pats prezidentas labai daug reikalavimų kelia energetikos ministrui, bet kai energetikos klausimai bus svarstomi, tikiuosi, Vadovų Taryboje, tai tikisi, kad Vyriausybė turėtų jį specifiškai kažkaip paruošti. Gal kitų žmonių nereiktų taip specifiškai paruošti tiems klausimams spręsti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, sprendimai Europos Sąjungoje priimami skirtingais lygiais – kai sutarimo nepavyksta rasti ministrų tarybose, sprendimai perkeliami į EVT.
„Taip jau yra, kad toje Vadovų Taryboje turbūt 23 iš 27 sėdinčių aplink stalą asmenų yra premjerai, o dalis prezidentų, kurie ten yra, jie tiesiog pagal tų šalių konstitucijas turi specifines vykdomąsias funkcijas, nes iš esmės vadovauja ir Vyriausybės darbui. Lietuvoje to nėra. Čia su mano norais ar nenorais niekaip nesusiję, bet jeigu prezidentas yra prisiėmęs atsakomybę tai daryti, būtų gal nelabai etiška tik piršteliu mokėti parodyti į kitus, bet taip pat reikia tada ir savo atsakomybės dalį prisiimti“, – tvirtino I. Šimonytė.
G. Nausėda teigė, kad EVT priima strateginius sprendimus, o siūlymą deleguoti premjerę jis įvertino kaip Vyriausybės „pasyvumo dangstymą“.
„Jeigu kažkas galvoja, kad ja galima prisidengti dangstant savo pasyvumą, neveiklumą – tai yra didelė klaida; daugelis kitų Vyriausybių jau yra priėmusios labai aiškius, didelius paketus, kurie padės apsaugoti žmones nuo energetikos kainų kilimo, kompensuoti tam tikras netektis. Visiškai neseniai tą padarė Latvija“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Klausimas – ko mes laukiame ir ko mes tikimės sulaukti? Mes norime, kad dar žmonių, verslo nuotaika, pasitikėjimas valdžia dar labiau sumenktų?“ – klausė jis.
Dėl Europos Komisijos (EK) pateiktų pasiūlymų, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, penktadienį tarsis ES energetikos ministrai.
Anot G. Nausėdos, į EVT šis klausimas galėtų persikelti tik jei ministrai nepasiektų sutarimo – taip, anot jo, jau yra buvę svarstant šeštąjį sankcijų paketą Rusijai. Jis ragino Vyriausybę bei energetikos ministrą Dainių Kreivį imtis aktyvesnių veiksmų teikiant pasiūlymus.
„Tačiau būtina dirbti energetikos ministro lygiu. Ir jei kažkam nepatinka, kad prezidentas dalina instrukcijas energetikos ministrui, tai tada, mielieji – tai jūsų ministras, jūs ir dirbkite su juo, duokite jam instrukcijas, padėkite jam derėtis, o ne bejėgiškai skėsčiokite rankomis“, – kalbėjo G. Nausėda.
2020 metais po rinkimų Seimo valdančiąją daugumą ir Vyriausybę suformavę konservatoriai kadencijos pradžioje ragino prezidentą pakaitomis su ministre pirmininke atstovauti Lietuvai EVT, o ne vykti į posėdžius vienam.
Tačiau galiausiai, G. Nausėdai prieštaraujant, šie raginimai buvo nuslopę.
