„Lietuva ir dabar yra visiškai pajėgi nutraukti šį tranzitą kalbant apie finansinį pajėgumą, bet teisiškai sankcijas kadangi turi įvesti ES visų valstybių narių sutarimu, šitą klausimą ES išspręs tik tada, kai turės visų 27 narių pritarimą“, – žurnalistams trečiadienį teigė I. Šimonytė.
„Lietuva yra iškėlusi šį klausimą ES institucijoms, o finansiškai nėra turbūt tokios naštos, kuri kažkokiu būdu vestų Lietuvą keliaklupsčiauti ar nuolaidžiauti savo pačios principams“, – pridūrė ji.
Anot premjerės, ankstesniame pakete, diskutuojant dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai, nebuvo sutarimo dėl visų kalio trąšų rūšių prekybos draudimo.
„Tos pozicijos, kurios neatsirado sprendime, jos neatsirado ne Lietuvos siūlymu. Negalima niekaip įsivaizduoti, kad Lietuva turi kažkokią dviveidišką poziciją ir pasisako, viena vertus, už sankcijas, kita vertus, bando sau aktualius klausimus iš sankcijų sąrašo išsibraukti. Taip nėra“, – teigė I. Šimonytė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį taip pat teigė, jog išplėtus sankcijas Baltarusijai, jos trąšų eksportas per Lietuvą galėtų būti visiškai nutrauktas. Pasak jo, dėl sankcijų išplėtimo būtų sprendžiama anksčiausiai rugsėjį.
Sankcijas baltarusiškų trąšų eksportui Europos Sąjunga (ES) įvedė birželio pabaigoje, tačiau realiai jos apima tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančių trąšų ir galioja tik sutartims, sudarytoms po birželio 26-osios.
Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkciją per Lietuvą vežanti įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sankcijų neteks apie 20 mln. eurų metinių pajamų, o Klaipėdos uoste jas kraunančios įmonės Birių krovinių terminalas (BKT) akcininkas Igoris Udovickis BNS anksčiau teigė, kad bendrovės krovai sankcijos nėra taikomos, todėl ji tikisi išlaikyti pagrindinę krovinių apimtį.
Įvedus sankcijas, į Lietuvą iš Baltarusijos paplūdo nelegalūs migrantai – šiemet į šalį nelegaliai jau pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai dėl to kaltina Baltarusijos režimą ir vadina tai hibridine agresija.
