Ketvirtadienį premjerė I. Šimonytė Seimui pristatė praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą.
Kviečiame stebėti Seimo posėdį:
Darbą pradėjo pandemijos metu: situacija gerėja
Kas ketveri metai, pasikeitus valdančiajai daugumai, Vyriausybė susiduria su paradoksu, nes gali atsiskaityti tik už pirmąsias tris darbo savaites. Pradėjusi ataskaitos pristatymą I. Šimonytė juokavo, kad pristatyti dokumentą turėjo ateiti kartu su buvusiu ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, mat I. Šimonytės Vyriausybė dirbo tik tris pernai metų savaites.
„Kai galvojome, kaip korektiškai pateikti Seimui, pasirinkome įvardinti faktus, kurie buvo mūsų aktualija. Pernelyg nevertindami buvusios Vyriausybės veiklos politinių vertinimų, kadangi per rinkimus tai tiesiog atliko rinkėjai. Tai šioks toks paradoksas“, – Seime kalbėjo I. Šimonytė.
Ataskaitoje teigiama, kad aštuonioliktoji Vyriausybė darbą padėjo kritiniu Lietuvai laikotarpiu, Covid-19 pandemijos įkarštyje.
„Labai aiški veiklos pradžios aplinkybė – pandemija. Jau nuo tos statistikos, kuri pateikta ataskaitoje, buvo pokyčių. Tuo metu buvo daugiausiai dėmesio skiriama pikui gruodį. Tiems sprendimams, kuriuos Vyriausybė turėjo priimti, spaudimą gydymo įstaigoms ir taip pat sergamumo dinamiką pagerinti“, – kalbėjo premjerė.
Ministrė pirmininkė teigė, kad epidemiologinė situacija šalyje jau gerėjo, tačiau netrukus buvo susidurta su trečiąja koronaviruso banga.
„Išplitus atmainoms, Lietuva susidūrė su trečiąja banga. Šiandien jau galima pasakyti, kad ta banga buvo nuožulni. Buvo įvairių gąsdinimų dėl atvejų augumo, bet buvo pasitelkti įvairūs testavimo metodai. Vyriausybė yra pasirinkusi intensyvaus testavimo metodiką. Dabar testų atliekama daugiau negu buvo atliekama gruodį. Tai padeda valdyti dinamiką, greitai nustatyti užsikrėtusius asmenis ir imtis kontrolės. Atsirado papildomų įrankių, kaip greitieji antigeno testai. Buvo sprendimų, kurie pasiteisino – testavimas kaupinių metodu, sekoskaitos sekimas. Galiu pasakyti, kad pandeminė situacija yra gerėjanti, bet stengiuosi būti santūriai optimistiška ir nesakyti „op“ neperšokusi griovio“, – situaciją šalyje įvertino I. Šimonytė.
Pasak premjerės, šiuo metu situacija gerėja dėl skiepų.
„Labai ženklus skirtumas nuo pernai pabaigos, vyksta skiepijimo procesas. Jeigu pernai pabaigoje galėjome skiepyti mažais kiekiais ir tam tikras grupes, tai dabar jau esame arti masinės vakcinacijos, to momento, kai bet kuris žmogus galės registruotis vakcinai ir sulaukti savo skiepo. Akivaizdu, kad vakcinavimo procesas yra neblogas. Visą laiką nuo skiepijimo pradžios Lietuva išlieka viena pirmųjų pagal tempą“, – komentavo I. Šimonytė.
Premjerė priduria, kad skiepijimo tempas Lietuvoje galėtų būti dar didesnis, jei šalis būtų pasirinkusi nesilaikyti vakcinų gamintojų nustatytų rekomendacijų.
Šiuo metu pasak I. Šimonytės, imunitetą Covid-19 yra įgiję apie 40 proc. gyventojų
„Bendras imunizacijos lygis nėra mažas. Įvertinus ir imunitetą, kurį įgijo ir persirgę, jį turi apie 40 proc. žmonių. Labai svarbu, kad labai didelis paskiepytų asmenų procentas gydymo įstaigose ar globos namuose reiškia, kad skirtingai nei gruodį, rankų pirštais galime suskaičiuoti sergančius gydytojus <…>
Prioritetas skiepijimo eilėje buvo pasirinktas medikai ir institucinė globa, kur gyvena daug pagyvenusio amžiaus ir jautrios sveikatos žmonių, kur įsisukus virusui pasekmės būdavo liūdnos. Paskiepijus tas grupes, kriterijus buvo amžius. 65+ visuomenės dalis apie 65 proc turi vienokį ar kitokį imunitetą – persirgę, paskiepyti ar dalinai paskiepyti“, – sako I. Šimonytė ir priduria, kad vyresnioms amžiaus grupėms priklausančių asmenų vakcinavimo tempai Vyriausybės vis dar netenkina.
Problemos dėl Dulkio nemato
Dar šią savaitę viešojoje erdvėje kilo nemenkas pasipiktinimas sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Antradienį Seimui teikiant patikslintą 2021 m. Valstybės biudžetą A. Dulkys posėdyje nepasirodė ir vietoje savęs delegavo viceministrę Živilę Simonaitytę.
Seimo narys Andrius Mazuronis priminė, kad pradėdama darbą premjerė užbrėžė liniją, kad ministrai turi žinoti, jog jiems bendrauti su Seimu privalu. Tačiau antradienį Seimo posėdyje ministras nepasirodė. A. Mazuronis teiravosi, ar toks ministro elgesys tenkina premjerę.
„Man atrodo, kad niekam ne paslaptis, kad seimą gerbiu. Kai pati buvau ministrė, kad ne visada man buvo malonu dalyvauti, bet galimybių ribose aš stengdavausi lankytis pati, nes manau, kad tai yra svarbu.
Turime būti objektyvūs, ministras turi daugiau funkcijų, juoba, kad buvo Vyriausybės įgaliojimas viceministrei dalyvauti, tas buvo suformuota nutarime ministrui negalint“, – sako I. Šimonytė ir priduria, kad biudžeto pakeitimas buvo kosmetinis.
„Suprantu jūsų norą ministrą matyti Seime kiekvieną dieną ir jam užduoti daug klausimų, bet manau, kad bet kuriam ministrui, neturiu omenyje A. Dulkio, tenka derinti daug dalykų, tarp jų ir tarptautiniai įsipareigojimai, renginiai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Švietimo sritis: nepavyko rasti universalaus sprendimo
Kaip skelbiama, Aštuonioliktosios Vyriausybės vienas iš pagrindinių prioritetų – švietimas. Kaip nurodoma ataskaitoje, daugelyje švietimo reformos sričių 2021-ieji bus pasiruošimo ir veiksmų įgyvendinimo pradžios metai, tačiau numatomi ir pirmieji rezultatai.
Šiuo metu ugdymo situacija premjerės netenkina. Dėl pandemijos nepavyko užtikrinti mokinių grįžimo į klases.
„Nepavyko dėl pandemijos dinamikos regionuose rasti universalaus sprendimo, kuris būtų leidęs visus vaikus grąžinti į mokyklas tomis pačiomis sąlygomis. <…> Daug atsakomybės ir kompetencijos palikta savivaldybėms. Manau, kad tai buvo teisingas sprendimas“, – komentuoja I. Šimonytė ir priduria, kad didžioji dalis savivaldybių vis dėlto nusprendė mokinių į klases negrąžinti.
Tačiau priduriama, kad moksleivių grįžimui į klases rudenį jau yra ruošiamasi.
„Šveitimas išlieka iššūkiu galvojant apie rudenį. Net ir pasiekus ženklų skiepijimo mastą ir bendrą imunitetą, negalime tikėtis, kad pandemija išeis dar šiais metais. Reikia ruoštis rudeniui, ŠMSM priemonių planą ruošia, tikimės, kad vasarą neatostogausime, bet ruošimės grįžti į mokyklas rugsėjį“, – sako I. Šimonytė.
Pagal Vyriausybės ataskaitą, pagrindinis siekis – sudaryti lygias starto galimybes siekti išsilavinimo visiems Lietuvos žmonėms, pradedant ikimokykliniu ugdymu. 2021 m. bus siekiama sudaryti sąlygas ikimokykliniame ugdyme dalyvauti vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų ar vaikams, turinčių specialiųjų poreikių.
Vyriausybė parengs ir pradės įgyvendinti pažangą skatinančią Tūkstantmečio mokyklų programą, teiks realią ekspertinę-konsultacinę pagalbą mokykloms ugdymo kokybės skirtumams mažinti ir lygioms galimybėms užtikrinti.
Šiais metais taip pat bus skiriamas dėmesys pedagogo motyvacijos programos parengimui, nacionalinės ugdymo krypties mokslinių tyrimų programos kūrimui. Kartu bus žengti pirmieji žingsniai stiprinant mokyklų vadovų korpusą.
Siekdama stiprios studijų ir aukštojo mokslo sistemos, 2021 m. Vyriausybė pradės kurti misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelį ir kompetencijų centrus prioritetinėse srityse. 2021 m. kartu su bendruomene bus išgryninti mokslo ir studijų institucijų veiklos tikslai, sukurtas MTEP vertinimo ir finansavimo modelis, nustatytas valstybės finansuojamų vietų planavimo ir stojančiųjų priėmimo procesas.
Nurodoma, kad Vyriausybė, suprasdama, kad švietimo pokyčių rezultatai bus matomi mažiausiai po kelerių metų, jei ne po dešimtmečio, inicijavo Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rengimą, suburdama parlamentinių partijų, mišrios Seimo narių grupės atstovus kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos švietimo taryba.
Nacionalinis susitarimas dėl švietimo turėtų padėti nubrėžti pagrindines švietimo kryptis dešimčiai metų, kad švietimo politika, jos įgyvendinimo pagrindiniai principai nebūtų drastiškai keičiami.
Pateikiami prioritetiniai darbai
Paklausta, kokius tris darbus atlikus po metų būtų galima teigti, kad Vyriausybės darbu I. Šimonytė būtų patenkinta, premjerė vardija šiuos: inovacijų reforma, valstybės tarnybos reforma, plėtros programos.
Kaip nurodoma Vyriausybės ataskaitoje, viešojo valdymo prioritetas ir jam įgyvendinti būtina valstybės tarnybos pertvarka yra viena iš penkių Aštuonioliktosios Vyriausybės kadencijos reformų. Ataskaitoje nurodoma, kad atsižvelgdama į žmonių išteklių valdymo valstybės tarnyboje atotrūkio analizės rezultatus, Vyriausybė numato apsispręsti dėl valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijos.
Ši koncepcija taps pagrindu įsteigti 30 valstybės tarnybos valdymo kompetencijų centrą, suformuoti talentingų viešojo sektoriaus vadovų korpusą ir įtvirtinti lankstesnį ir motyvacija pagrįstą darbuotojų valstybės tarnyboje valdymą. Vyriausybė nuspręs dėl viešojo sektoriaus institucinės sąrangos tobulinimo, įskaitant administracinės gebos stiprinimą per viešąją politiką įgyvendinančias institucijas.
Derybas su EK dėl RRF lėšų apsunkins Briuselio rekomendacijų nevykdymas
Lietuvos derybas su Europos Komisija (EK) dėl Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) paramos gali apsunkinti tai, kad Lietuva ne vienerius metus nevykdo Briuselio rekomendacijų, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Pagrindinė sąlyga, ir reikia, kad tai Seimo nariai labai aiškiai supratų, yra ilgą laiką nevykdomų mūsų šaliai teikiamų rekomendacijų įgyvendinimas“, – ketvirtadienį Seime sakė premjerė, pristatydama praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą.
„Tai bus ta sąsaja tarp galimybių naudotis lėšomis ir mūsų pačių sprendimo tų problemų, apie kurias EK baksnoja pirštu mums pastaruosius dešimt metų, yra labai aiški ir labai ryški (...) Dabar bus sunkiau rasti argumentų, kodėl Lietuva vis dar nesprendžia vieno ar kito klausimo“, – teigė I. Šimonytė.
Lietuva gegužės viduryje pateikė oficialų 2,2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą – jame įrašytos reformos ir viešųjų investicijų projektai, planuojami įgyvendinti su RRF parama.
EK per du mėnesius įvertins planą pagal vienuolika reglamente nustatytų kriterijų ir pagal jį parengs teisiškai privalomus aktus. EK taip pat įvertins, ar plane numatyta bent 37 proc. lėšų skirti taršos mažinimui bei reformoms ir 20 proc. – skaitmeninei pertvarkai.
Vėliau EK perduos planą ES Tarybai, kuri šiai procedūrai turi vieną mėnesį – tikėtina, kas jis bus patvirtintas liepos mėnesį.
Socialinė apsauga
Vyriausybės programos trečiąją misiją (prioritetą) – socialiai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių įgalinimą – numatyta per Vyriausybės darbo kadenciją įgyvendinti trimis strateginiais socialinės apsaugos ir darbo ministro darbais (projektais): a) individualizuoti socialines paslaugas ir įgalinti socialinės srities darbuotojus; b) plėsti neįgaliųjų teisių apsaugą ir paslaugas; c) pasirūpinti socialinės apsaugos išmokų adekvatumu ir tvarumu.
2021 m. Vyriausybė numato parengti ir Seimui pateikti Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, didinančius paslaugų šeimai prieinamumą. Kartu su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato pradėti rengti regionų perėjimo nuo žmonių su proto ir (arba) su psichikos negalia institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų infrastruktūros planus ir paslaugų plėtros žemėlapius.
2021 m. Vyriausybė numato suplanuoti investicijas tvarios ilgalaikės priežiūros paslaugų asmens namuose sistemos (integralios pagalbos) plėtrai, o ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimą Vyriausybė paskelbė viena iš penkių Vyriausybės kadencijos reformų. Plėtojant neįgaliųjų teisių apsaugą ir jiems skirtas paslaugas, 2021 m. bus pradėti rengti teisės aktų pakeitimai, kad būtų išplėstas įvairių (švietimo, sveikatos, socialinių, kultūros ir kitų) paslaugų ir pastatų prieinamumas visų amžiaus grupių neįgaliesiems.
Nors dauguma šių pokyčių įvyks vėlesniais kadencijos metais, numatoma, kad jau 2021 m. bus sukurta asmeninio asistento paslaugų teikimo sistema (atlikus reglamentavimo pakeitimus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme). 2021 m. bus pradėta išsami įvairių išmokų – pensijų, nedarbo, motinystės, neįgalumo ir kitų – peržiūra, siekiant didesnio socialinės apsaugos išmokų adekvatumo, socialinio teisingumo ir tvarumo.
2021 m. numatoma pabaigti peržiūrėti pensijų indeksavimo teisinį reguliavimą ir padidinti globojamų vaikų globos (rūpybos) išmokos dydį (Vyriausybė numato Seimui pateikti Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą).
Sveikatos apsauga
Atsižvelgiant į silpnąsias sveikatos apsaugos sistemos grandis, kurias atskleidė COVID-19 pandemijos situacija, Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytas svarbus strateginis darbas (projektas) – kovai su pandemijos sukeltomis pasekmėmis skirtas psichikos sveikatos raštingumo ir paslaugų įvairovės didinimas.
2021 m. bus parengtas ir patvirtintas Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planas. Sveikatos priežiūros įstaigų kompetencijų ir galimybių reaguoti į grėsmes problemai ir ASPĮ tinklo bei sveikatos duomenų surinkimo, apdorojimo ir kokybiško pateikimo problemoms spręsti Vyriausybės kadencijos metu skirti kiti trys sveikatos apsaugos ministro strateginiai darbai (projektai): visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybės gerinimas (sistemos pertvarka); sveikatos sistemos atsparumo ir pasirengimo grėsmėms užtikrinimas; sveikatos sistemos skaitmeninimas.
Jiems įgyvendinti 2021 m. numatyti šie svarbiausi parengiamieji, analitiniai ir planavimo darbai: padėties ir sistemų analizė, informacinių sistemų žemėlapių sudarymas, trūkumų ir silpnųjų vietų nustatymas, pertvarkos planų sudarymas, įgyvendinimui reikalingų teisės aktų parengimas ir investicijų suplanavimas.
Pertvarkant tinklą, didelis dėmesys bus skiriamas diskusijai su socialiniais partneriais, siekiant patvirtinti optimaliausią sveikatos paslaugų (įskaitant paslaugų kokybę ir prieinamumą) teikimo modelį. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane daug dėmesio skirta ateities iššūkiams ir senstančiai Lietuvos visuomenei, siekiant ilgo ir sveiko gyvenimo kokybės.
Ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje turi dalyvauti visi ministrai.
Birželio 8 dieną Seimo posėdyje planuojama surengti specialią diskusiją, o jos pabaigoje parlamentarai gali priimti rezoliuciją. Iki tol Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą turės apsvarstyti visi Seimo komitetai.
