Savo kalboje Ministrė Pirmininkė sakė, jog demokratijos reikalavimas, piliečių garsiai išreikštas nuo „Prahos pavasario“ ir Tiananmenio aikštės praėjusiame amžiuje iki pilietinių protestų Rusijoje, Egipte, Honkonge, Baltarusijoje ir kitose šalyse mūsų dienomis, autokratiniams režimams yra nusikaltimas savaime.
„Jie reikalauja neprimesti Vakarų vertybių ir diegia sąvokas kaip „suvereni demokratija“ ar „daugiapolis pasaulis“, tačiau tik tam, kad užmaskuotų polinkį į despotišką valdžią ir išskirtinai asmeninius interesus“, – sakė premjerė I. Šimonytė.
Mūsų regione taip elgiasi Rusija, laikanti kaimynystę savo „specialiųjų interesų zona“, atsisakanti priimti tiesą, jog Lietuva, Ukraina ir gretimos šalys dabar yra nepriklausomos suverenios valstybės, nepaisant Kremliaus noro elgtis su jomis tarsi kolonijomis. Vladimiro Putino imperialistinis režimas neigia šias užmačias, mėgindamas įtikinti, jog viso labo neva priešinasi Vakarų ekspansijai – tačiau pavergti siekia būtent Rusija, ignoruojanti savarankiškus kaimyninių valstybių apsisprendimus, pažymėjo I. Šimonytė.
„Dabar Rusija mėgina paimti įkaitu visą pasaulį, sukeldama globalią maisto krizę, kuri yra ne tik tiesioginė Putino karo pasekmė, bet ir groteskiškas ginklas jame. Vietoje to, kad atitrauktų laivyną nuo Ukrainos pakrantės, Putinas manipuliuoja, kaltę versdamas sankcijoms Rusijai, kurios įvestos dėl daugybės karo nusikaltimų, tebevykdomų ir dabar“, – kalbėjo premjerė.
Kitas diktatūrinis režimas Lietuvos kaimynystėje, Baltarusijoje, jau nebėra veikiantis tik prieš savo piliečius – Aliaksandras Lukašenka pavertė taikių žmonių šalį placdarmu Rusijos karui prieš Ukrainą, o praėjusiais metais ėmėsi neteisėtos migracijos į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją organizavimo, priminė premjerė I. Šimonytė. Jo ginklu hibridiniame kare tapo pažeidžiami ir dažnai neviltyje esantys žmonės.
„Susidurdama su autokratiniais režimais, Lietuva renkasi, mano manymu, vienintelį galimą kelią: nenorint išduoti išpažįstamų vertybių, privalu stiprinti savo atsparumą ir telkti solidarią demokratinių valstybių šeimą. Tai nėra tik idealizmas, tai – labai pragmatiškas pasirinkimas. Šiandien demokratijų arsenalas yra stipresnis negu kada nors anksčiau. Tačiau mes neišnaudojame jo potencialo taip, kaip galėtume, tarsi bijodami savo pačių sėkmės“, – sakė premjerė.
