„Nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturi laisvo nuo darbo meto. Manau, kad tai yra ydinga praktika, kai įstatymai yra taikomi personalijoms ir kolegės nesupranta, kokias pareigas užima. Tokio bravūriškumo tikrai neturi būti.
Yra saugomos arba nesaugomos. Jeigu kalbėtume apskritai, galbūt Seimo pirmininko apskritai reikia nesaugoti, bet nedaryti tokių dalinių sprendimų, nes jie pavojingi visoms prasmėms. Tiek valstybės reputacijai, tiek saugomų asmenų gyvybei ir sveikatai“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
„Vertinu tai, kaip žmogišką nuovargį po dviejų metų nuo tos naštos. Tai tikrai sudėtinga, bet privalo pareigūnai susitaikyti“, – pridūrė jis.
Buvęs premjeras tikino, kad reikia priprasti prie nuolatinio apsaugos buvimo, nors tai ir didžiulė psichologinė našta ir nepatogumas.
„Žinant visas tas aplinkybes, su kuriomis teko susidurti, tai jie savo darbą atlieka labai profesionaliai. Galiu palyginti su kitomis valstybėmis, tai turime vieną profesionaliausių apsaugos tarnybų. Jie tikrai netrukdė. Jei norėjai daugiau privatumo, tai aš gyvenau normalų gyvenimą, lankiausi parduotuvėse, teatruose, kino teatruose, krepšinyje, pats sportavau, tai jie tikrai netrukdo, suteikia, kiek įmanoma, tą diskreciją“, – teigė S. Skvernelis.
Politikas tikino, kad apsauga reikalingiausia dėl staigaus reagavimo į grėsmes, o tokių reakcijų, anot S. Skvernelio, per jo darbą premjero poste buvo.
S. Skvernelis pripažino, kad apsaugos buvimas yra sunkumas ir šeimos nariams.
„Šeimai dar sunkiau yra. Supraskite, tai yra svetimi žmonės tavo artimiausioje aplinkoje. Tai yra visiems sudėtinga, ir vaikams. Mano mažasis apskritai gimė, kai apsauga jau buvo. Po pirmų ketverių gyvenimo metų nesuprato, ką reiškia be apsaugos gyventi. Dabar puikiai viskas yra.
Dar kartą noriu pabrėžti, kad nėra taip, kad ateini į namus, o ten virtuvėje, vonioje iš paskos apsauginis vaikšto. Tikrai taip nėra. Tą privačią erdvę tu turi, grįžti į namus, niekas nelandžioja, niekas nesaugo. Tas apsaugos laipsnis diskretiškai nustatomas pagal būtiną reikalingumą“, – teigė S. Skvernelis.
Premjerė ir Seimo pirmininkė registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, jie galėtų būti saugomi ir kitu laiku, o vadovybei priskiriamo asmens gyvenamoji vieta būtų saugoma 24 valandas per parą.
Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.
Pataisas Seimo pirmininkė ir premjerė aiškina noru turėti daugiau privatumo.
„Įstatymo parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.
Iniciatorės cituoja Konstitucijos nuostatas, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, ir nurodo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, tik kai tai būtina.
„Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja šiai Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai.“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Anot iniciatorių, toks galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.
