„Būtų optimalu, kad sprendimus Baltijos valstybės priimtų kartu. Tiems sprendimams palengvinti buvo svarbu sulaukti studijų, kurias turėjo padaryti skirtingos institucijos. (...) Mūsų vertinimu, visos šitos studijos kalba pozityviai apie galimybę paankstinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, bet dar esama diskusijų su kolegomis Baltijose šalyse“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.
„Neprarandu vilties įtikinti, jog galima padaryti maksimaliai anksti, kol kas dar turime šiek tiek laiko ir tuos klausimus diskutuojame, deramės įvairias lygiais ir bandome įtikinti savo kolegas“, – pridūrė ji.
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį kalbėjo, kad norint sinchronizuotis 2024 metais, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas šiemet.
Ši 2001 metų vasarį sudaryta sutartis apibrėžia, kaip Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Sutartis automatiškai pratęsiama kiekvienais metais, jeigu apie pasitraukimą iš jos iki rugpjūčio – likus pusmečiui iki sutarties pabaigos – neinformuoja nė viena iš sutartį pasirašiusių šalių. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.
