„Nežinau konkrečiai, kas opozicijos lyderiui neįtiko. Man atrodo, mes šitą diskusiją turėjome tvirtindami šios sesijos darbų programą.
Tiesą sakant, iš karto buvo labai aišku, kad Vyriausybė, kuri pradėjo savo darbą gruodžio 15 d. ir kurios pagrindinis uždavinys buvo šluoti paskui gana sudėtingą kovido situaciją ir tą teko daryti pakankamai ilgą laiką, nei žadėjo, kad pateiks pavasario sesijoje kažkokias fundamentalias reformas, nei galėjo tą objektyviai padaryti“, – S. Skvernelio kritiką komentavo I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, rudens sesijos laiko tokiems politiniams klausimams, kaip Valstybės tarnybos įstatymas, mokesčių pakeitimai ar inovacijų politika, bus pakankamai.
„Opozicija tikrai galės prie to vaisingai prisidėti“, – sakė I. Šimonytė.
Kur ir kaip pažeidžiamos opozicijos teisės, anot I. Šimonytės, reikia vertinti pagal Seimo statutą, o tam yra Etikos ir procedūrų komisija, kuri gali atsakyti į konkrečius opozicijos nusiskundimus.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su opozicinių frakcijų atstovais aptarė biudžetą, tiesioginius merų rinkimus, įstatymų iniciatyvas bei kitus aktualiausius klausimus, pranešė Prezidentūros ir opozicijos atstovai.
Pasak S. Skvernelio, opozicija sakė Vyriausybės darbotvarkėje pasigendanti žadėtų reformų, nes šiuo metu joje matomi „kosmetiniai pakeitimai“.
„Tos reformos, kurios buvo žadamos, pokyčiai po pokyčių – jie nevyksta arba vyksta labai keistu būdu, kai nekokybiškas įstatymo projektas kažkoks atsiranda Seime. Vyriausybė ir Seimas turi dirbti savo darbą – negalima prisidengti, kad yra kažkokie kokybės klausimų reikalavimai arba viskas užgožta pandemijos situacijos valdymo. Kasdienis darbas nesustoja“, – kalbėjo buvęs ministras pirmininkas.
Taip pat kelti klausimai dėl valdančiųjų elgesio su opozicija, darbo karantino laikotarpiu, kur, pasak S. Skvernelio, matoma įvairiausių problemų.
„Atrodo, kad dirbtinai daroma taip, kad opozicijai savo interesams atstovauti būtų kuo sunkiau“, – teigė parlamentaras.
Opozicinėmis Seime yra pasiskelbusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos frakcijos bei Lietuvos regionų frakcija.
Jos parlamente turi 64 atstovus iš 141.
