350 migrantų galintis sutalpinti palapinių miestelis Pabradėje jau pastatytas. Rytoj čia įsikurs ir pirmieji jo gyventojai – vieniši vyrai, neteisėtai patekę į Lietuvą.
Užsieniečių registracijos centro vadovas Aleksandras Kislovas teigia: „Dėliojami paskutiniai akcentai, iš esmės jau dalis patalynės, čiužinių atvežta, tai ko gero šiandien į vakarą, arba rytoj iki pietų pirmi užsieniečiai bus apgyvendinti. Šiandien gydytojas turėtų nuspręsti dėl 34 viengungių vyrų izoliacijos pabaigos, jeigu tas sprendimas bus teigiamas, tai ko gero tie 34 bus ir pagyvendinti palapinių miestelyje.“
Palapines skyrė ir jas pastatė Lietuvos kariuomenė. 60 vietų skirta turintiems izoliuotis, kaip užsieniečiams, likusios – jau laukiantiems Lietuvos sprendimo dėl pabėgėlio statuso suteikimo.
Įrengta ir didelė palapinė, kuri atstos valgyklą, bei vietą, kurioje migrantai leis laisvą laiką. Greta ir keletas jūriniuose konteineriuose įrengtų tualetų, dušų bei prausyklų.
„Tikrai nenorėčiau lyginti apgyvendinimą palapinėse ir apgyvendinimą pastate, tai skirtingi dalykai, bet kalbant apie paslaugų teikimą, tai paslaugų teikimas bus užtikrintas lygiai toks pat. Pastate gyvenantys užsieniečiai matė kas vyksta, jie supranta, kad tai yra ne dekoracijos. Pirmas jų klausimas ar jie turės laisvą judėjimą ir galės išeiti už centro teritorijos ribų“, – sako A. Kislovas.
Praleidę 10 karantino dienų šioje teritorijoje migrantai bus perkelti į štai šį, jau didesnį palapinių miestelį. Jose sąlygos panašios, esminis skirtumas, kad palapinės ne šešiavietės, o talpinančios po keliolika migrantų.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia: „Įsijungti turi ir Europos Komisija, ką ji jau pažadėjo tiek finansine prasme, tiek ekspertais, ir tiek visais kitais lygmenim turime kelti, kad tai yra visos ES problema ir ją privalome išspręsti visi kartu.“
Centro viršininkas sako, kad migrantai problemų nekelia, nei tarpusavyje, nei su juos prižiūrinčiais pasieniečiais nekonfliktuoja. Tiesa, kartais sugadina įrangą, pavyzdžiui skalbimo mašinas, iš nežinojimo, kaip jos veikia, Nors pasitaiko ir kitokių situacijų.
„Pasitaiko ir piktybinių turto gadinimo, dažniausiai tai yra protrūkiai susiję galbūt su neigiamo sprendimo gavimu, tai yra, kai užsienietis tikisi gauti teigiamą sprendimą ir gavęs neigiamą sprendimą, natūralu, kad tam tikros jo viltys žlunga“, – sako A. Kislovas.
Migrantų srautas į Europą per Baltarusiją ir Lietuvą suaktyvėjo praėjusių metų pabaigoje, šiemet į Lietuvą nelegaliai pateko beveik 400 migrantų. Maždaug pusė jų atvyko per pastarąsias kelias savaites. Dažniausiai pas mus atvyksta irakiečiai ir sirai. Nors jie deklaruoja, kad bėga nuo pavojaus gyvybei, bet jų šalyse dabar gerokai ramiau, nei anksčiau.
Karo akademijos dėstytojas Vytautas Isoda teigia: „ISIS buvo bent jau oficialiai vakarų koalicijos buvo paskelbta nugalėta 2018 metais, Irako vyriausybė vis dar kovoja su likučiais su ta organizacija, bet iš principo situacija, jeigu žiūrėsime į civilių aukų skaičių, tiek Sirijoje, tiek Irake, yra nepalyginamai geresnė pastaraisiais metais.“
Kad dauguma migrantų bėga ne nuo karo, o dėl ekonominių priežasčių, patvirtina ir Migracijos departamentas. Iš daugiau nei 40 išnagrinėtų politinio prieglobsčio prašymų, nė vienas migrantas nesugebėjo įrodyti, kad į Lietuvą atvyko bėgant nuo pavojaus gyvybei.
„Prieš dvejus metus prasidėjo protestai Irake, nepatenkinti savo ekonomine padėtimi irakiečiai vertė vyriausybę, buvo prisaikdintas pernai naujas premjeras, Sirijoje pernai diktatorius Basharas al Asadas devalvavo Sirijos nacionalinę valiutą ir ekonominė situacija gerokai pablogėjo tų žmonių, kurie dar gyvena Sirijoje“, – sako V. Isoda.
Šiame centre vieno migranto išlaikymas Lietuvai per dieną kainuoja 25 eurus. Be to, jiems dar mokamos ir kuklios išmokos – vienas žmogus gauna po 11 eurų per mėnesį.