Pirmadienį susitikime su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen Šeimų sąjūdžio atstovai ragino atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo mokyklose.
Paklausta, kaip vertina tokį siūlymą, I. Šimonytė atsakė vienareikšmiškai: „Ekspertų rekomendacija yra kaukes dėvėti.“
Ji pridūrė, kad ugdymo įstaigų patalpose taip pat būtina užtikrinti vėdinimą, kokybišką oro cirkuliaciją.
„Problema yra ta, kad labai reta Lietuvos mokykla iš viso turi įrengtas vėdinimo sistemas tokias, kurios leistų keisti ir nuolat palaikyti kokybišką orą. Oro blogėjimo rizika yra labai didelė. Yra vėdinimas, bet vien tik jo nepakanka, nes vaikai būriuojasi ir koridoriuose, tarkime, ir tualetuose ir kažkokiose kitose mokyklos vietose. Ir ekspertų rekomendacija, ir tyrimai, kurie tą parodo – prevencija geriausiai veikia tuomet, kai yra ir kaukės, ir oro palaikymo priemonės“, – antradienį LRT radijui sakė Ingrida Šimonytė.
Ministrė pirmininkė pridūrė, kad apskritai vaikų grįžimas į kontaktinį mokymą kelia nerimą dėl galimai prastėsiančios COVID-19 padėties šalyje.
„Didžiausias rūpestis yra kuo labiau apsaugoti mūsų sveikatos sistemą prasidedant mokslo metams. Puikiai žinome, kad mokiniai yra grąžinami į kontaktinį ugdymą ir mes siekiame juos išlaikyti mokyklose taip ilgai, kiek tai objektyviai bus įmanoma“, – minėjo I. Šimonytė.
Premjerė atkreipė dėmesį į kitų šalių praktiką, prasidėjus mokslo metams: „Matome iš tų valstybių, kur mokslo metai prasidėjo anksčiau, jau rugpjūčio viduryje, tarkim, Skandinavijos valstybėse, kad neišvengiamai tai yra susiję su tam tikru [užsikrėtimo – tv3.lt] atvejų paspartėjimu. Šiuo atveju, tai klausimas, kuris kelia nerimą.“
Mokyklose išaugs kontaktų skaičius, o tai tik apsunkins COVID-19 situacijos valdymą, sakė premjerė.
„Pandeminė situacija šiek tiek prastėja, bet tas prastėjimas nėra dramatiškas. <...> Bet rizika, kurią papildomai susikursime tada, kai daugiau vaikų grįš į ugdymą, bus daugiau kontakto ir žmonės dažniau susitiks ar būreliuose, ar mokyklose, žinoma, bus papildoma“, – apibendrino I. Šimonytė.
Taip pat Ministrė Pirmininkė pasakė, ką galvoja apie prezidento siūlymą kelti vakcinacijos kartelę Lietuvoje.
Portalas tv3.lt primena, kad šalies skiepijimo rodikliams artėjant prie anksčiau nusibrėžto tikslo – 70 proc. ribos – pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda siūlė iškelti naują siekį vakcinuoti 90 proc. Lietuvos gyventojų.
„Aš nei pirmos kartelės labai nevertinau, nes gyvenimas paprastai tokias ambicijas gana stipriai pakoreguoja, nei šitos kartelės nenoriu vertinti. Kur nesiginčiju su prezidentu visiškai, tai kad kuo daugiau mūsų visuomenės bus paskiepyta, tuo mums patiems bus geriau“, – sakė premjerė.
Jos teigimu, didesni vakcinacijos tempai šalyje padėtų valdyti pandemiją dėl kelių priežasčių: reikėtų taikyti mažiau ribojimų, kiltų mažesnė grėsmė ligoninėms, o koronavirusui būtų mažesnė terpė plisti.
„Žinoma, kad reikia siekti kuo geresnio rezultato, bet, man atrodo, brėžti sau tokius labai konkrečius skaičius ir vėliau jų neišpildyti nėra tai, ką aš norėčiau daryti“, – įvertino ji.
90 proc. vakcinavimo rodiklius, pasak premjerės, paprastai pasiekia nedidelės valstybės, o Skandinavijos kraštų patirtis kiek atsilieka nuo 90 proc.
Taip pat I. Šimonytė pridūrė, kad Lietuvoje negalima skiepyti vaikų iki 12 metų.
„Turint mintyje, kad vaikų mes negalime skiepyti, didžiosios dalies vaikų <...>, tai 90 proc. riba iš esmės reiškia, kad kiekvienas suaugęs žmogus ir kiekvienas vaikas nuo 12 metų praktiškai turėtų jis arba jo tėvai apsispręsti pasiskiepyti“, – nurodė Ministrė Pirmininkė.
