Premjerė teigė, kad augantys užsikrėtimo ir mirčių skaičiai buvo tokie, kokių buvo galima tikėtis rudenį, tačiau tai nereiškia, kad jie nekelia susirūpinimo.
„Tokie, kokių buvo galima tikėtis ir kelia susirūpinimą. <...> Kelia susirūpinimą ligoninių užpildymas, aš apie tai kalbu jau antrą mėnesį.
Tada, kada atvejų skaičius pradėjo augti, o tai prasidėjo liepos viduryje, Vyriausybės komunikavimas ir buvo toks, kad pats atvejų skaičius, jei žmonės negula į ligonines ir nemiršta, yra dar viena istorijos pusė. Bet kai žmonės pradės gulti į ligoninę dideliais skaičiais, tuomet atsitiks keletas dalykų.
Pirmiausia, iš paskos seks augimas mirtingumo, ką dabar, deja, ir matome. Labai gaila, kad didžioji dalis žmonių vis dėlto pasirinko nepasiskiepyti ir tikėtina, kad būtent dėl to juos ištiko blogiausia šios ligos baigtis.
Tai nereiškia, kad pasiskiepiję žmonės negali mirti ir tokių skaičių mes taip pat turime, padaryta labai išsami analizė, bet paprastai tam yra labai svarbių priežasčių – žmogaus sveikatos būklė, gretutinės ligos, dėl kurių nesusidaro imunitetas“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, didelė dalis mirusių žmonių, jeigu būtų pasiskiepiję, būtų pagrįstai galėję tikėtis „tokios liūdnos baigties nesulaukti“.
„Kitas dalykas – kitų sveikatos paslaugų ribojimas, apie ką jau dabar tenka girdėti, ypatingai tuose regionuose, kur ligoninių užpildymas, gaila, bet artėja į praėjusių metų pabaigos lygį. Pirmiausia, tai yra Klaipėdos regionas ir Šiaulių regionas. Kituose regionuose situacija yra šiek tiek saikingesnė. Tai reiškia, kad medikams reikia vis daugiau išteklių, tiek fizinių išteklių, palatų, lovų, tiek medikų darbo skirti ir vėl kovido gydymui. Nuo to kenčia sergantys kitomis ligomis“, – teigė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, prieš rugsėjo 13 d. įsigaliojusius ribojimus neturintiems galimybių paso, Vyriausybė suteikė 5–6 savaites laiko pasiskiepyti tiems, kurie to nepadarė.
„Dalis jų suskubo per pirmąsias dvi savaites, po to, dėl įvairių priežasčių, galbūt ir dėl retorinių elementų, šitas tempas sulėtėjo ir, deja, bet visi sprendimai turėjo įsigalioti“, – sakė premjerė.
Jos teigimu, šiuo metu galiojantys ribojimai ir yra „neskiepytųjų karantinas“.
„Aš labai norėčiau atspėti, kas bus ateityje, bet galiu tik bandyti prognozuoti. Akivaizdu, kad mokykloms atsivėrus atvejų skaičius didėja, mokiniai yra kontaktiniame ugdyme, matote, kad užsikrečia ir per mokyklas, klasėms tenka eiti į izoliaciją. Koks poveikis tai bus tolesniam ligoninių pildymui, mes pamatysime ateityje. Reikės papildomų sprendimų, to neatmetu, bet kol kas norėčiau to išvengti“, – sakė I. Šimonytė.
Anot premjerės, nėra griežto rodiklio, kurį pasiekus, tektų įvesti ribojimus galimybių paso turėtojams.
Lietuvoje – 8 mirtys nuo COVID-19, nustatyta 1300 naujų susirgimų
Penki iš aštuonių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
3608 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą mažiausiai viena doze paskiepyta 9328 žmonės.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 869 žmonės, 84 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo šešiais.
Ligoninės ir mirtys
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 97 žmonės. Ankstesnę parą tokių buvo kiek daugiau – 108.
52 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Deguonis papildomai tiekiamas 727 žmonėms.
Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą mirė po tris vyresnius nei 70-ies ir 80-ies metų žmones, taip pat po vieną vyresnį nei 60-ies ir 90-ies metų žmogų.
Pilnai paskiepyti buvo trys vyresni nei 80-ies metų žmonės.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4751 žmogus, iš jų pilnai paskiepyti buvo 67. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9517 mirčių.
Vakcinacija
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 712 tūkst. 315 žmonių, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 584 tūkst. 435 asmenys.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 61,3 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 69,8 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi per 4,55 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3,11 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 434,1 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 5,8 procento ir, lyginant su ankstesne para, yra kiek sumažėjusi.
Šalyje praėjusią parą atlikti 14 tūkst. 475 molekuliniai (PGR) ir 10 tūkst. 56 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 312 tūkst. 481 žmogus, iš jų tebeserga 10 tūkst. 543.
Skiepytiems 5 kartus mažesnė rizika užsikrėsti
„Pfizer“ vakcina pilnai vakcinuoti asmenys turi 5 kartus mažesnę riziką užsikrėsti koronavirusu, rodo Lietuvoje atliekamo tyrimo, skirto išsiaiškinti šios vakcinos efektyvumui prieš koronaviruso atmainas, rezultatai.
Tyrimą pristatęs Statistikos departamento Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos skyriaus atstovas dr. Jonas Bačelis, aiškindamas, kodėl pasirinkta tirti tik „Pzifer“, teigė, kad tai yra ta vakcina, kuria vakcinuota daugiausiai žmonių, o kuo imtis didesnė, tuo duomenys patikimesni.
Kaip pranešė jis, tyrimas dar vyksta, tad ateityje seks ne tik efektyvumo, bet ir šalutinių vakcinų poveikių tyrimas.
„Pats efektyvumo tyrimas skyla į dvi šakas – efektyvumas prieš bet kurią atmainą – tie delta, tiek alfa ir taip toliau. O šiandien pristatome su delta atmaina susijusius rezultatus, nes jie dabar yra aktualiausi“, – pristatė J. Bačelis.
Jis pabrėžė, kad šiuo atveju duomenys tirti retrospektyviai, patys žmonės pasirinko, kurioje – vakcinuotų ar nevakcinuotų – tiriamųjų grupėje nori būti. Stebėjimo laikotarpis tęsiasi nuo liepos 1 d. iki dabar – pirmosios rugsėjo savaitės.
„Taigi ir tyrimas turi dvi šakas – vienoje pusėje yra nevakcinuoti asmenys, o kitoje – vakcinuoti. Šios dvi grupės žmonių yra suderintos pagal 7 faktorius, t. y. jei turime vieną asmenį, kuris gimė tam tikrais metais ir dirba tam tikrą profesiją ir yra tam tikros lyties, mes jam suradome „dvynį“, kuris gimė tais pačiais metais, dirba tą patį darbą, yra vedęs/nevedęs, iš miesto/kaimo, tos pačios savivaldybės ir t.t.“, – kalbėjo jis.
Komentuodamas rezultatus J. Bačelis pranešė, kad vakcinos efektyvumas siekia apie 80 proc.
„Tai reikia, kad pilnai vakcinuoti turi 5 kartus mažesnę riziką užsikrėsti. Taigi tai yra itin didelio efektyvumo vakcina. Sakyčiau, tai yra nuostabūs rezultatai“, – sakė jis.
Konkrečiau analizuodamas užsikrėtimus koronavirusu, jis atkreipė dėmesį, kad vyresniems žmonėms vakcinos efektyvumas yra mažesnis nei 80 proc., o jaunesniems – didesnis nei 90 proc.
„Žmonės, kurie skiepijosi vasarį, t. y. nuo jų vakcinacijos dienos praėjo pakankamai daug laiko iki liepos 1 d., tai jiems vakcinos efektyvumas yra pats mažiausias. Tie, kurie skiepijosi neseniai – liepos pabaigoje, jiems vakcinos efektyvumas yra pats didžiausias. Tai išvada tokia, kad kuo žmogus anksčiau yra skiepytas, tuo vakcinos efektyvumas yra mažesnis“, – kalbėjo J. Bačelis.
Dėl hospitalizacijos vakcinos efektyvumas siekia 83–92 proc. Nepasiskiepijusių asmenų rizika būti paguldytiems į ligoninę dėl COVID-19 yra dešimt kartų didesnė nei pasiskiepijusių.
Nepasiskiepijusių asmenų rizika mirti yra bent dvidešimt kartų didesnė nei pasiskiepijusių, rodo analizė.
