„„Aš nežinau, iš kur yra legenda, kad kažkas su kažkuo pykstasi užsienio politikos klausimais“, – sakė premjerė Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotoje kandidatų į prezidentus diskusijoje.
Kertinis siekis – Ukrainos pergalė
Diskusijos pradžioje paprašyta pasidalinti savo įžvalgomis užsienio politikos ir saugumo klausimais, I. Šimonytė teigė, kad pastaruoju metu šių dviejų temų neįmanoma atskirti.
„Iš esmės tai yra viena ir ta pati tema, nes ką begalvotume apie savo užsienio politiką, tai yra veiksmai, priemonės, pastangos, pirmiausia skirtos mūsų saugumui stiprinti“, – kalbėjo premjerė.
Pasak I. Šimonytės, šiuo metu suprantame, kad grėsmės saugumui yra nebe tame lygyje, kuriame buvo dar prieš praėjusius rinkimus. Jei tuo metu dar buvo keliamas klausimas dėl santykių su Rusija ir Baltarusija, dabar apie tai nediskutuojama, nes šios šalys matomos kaip agresorės.
Kaip vieną svarbiausių artimiausio laikotarpio saugumo klausimų I. Šimonytė įvardijo Ukrainos pergalę kare prieš Rusiją.
„Akivaizdu, kad mūsų artimiausio laikotarpio kertinis klausimas yra Ukrainos pergalė ir su tuo susiję dalykai: teisinė atsakomybė karo nusikaltėliams ir žalos atlyginimas“, – sakė kandidatė į prezidentus.
Anot I. Šimonytės, Rusijos invazija į Ukrainą privertė sąjungininkus peržiūrėti jų požiūrį į gynybą. Premjerė pripažino, kad situacija nėra tobula, mat praėjus daugiau nei dvejiems metams po plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios nėra pasiekta tai, kas numatyta pagal Velso deklaraciją. Kita vertus, Europos požiūris į saugumą pasikeitė.
„Europa skausmingai pajuto, ką reiškia neturėti savo gynybos pramonės ir galimybių padėti valstybei, kuri kariauja“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ukrainos narystė ES: iššūkiai ir postūmis į priekį
Kalbėdama apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES), I. Šimonytė teigė, kad ES plėtros į Ukrainą klausimai gali būti kiek kitokie, negu sprendimai dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos.
„Veikiausiai, finansiniai, sanglaudos, biudžeto klausimai bus daug aktualesni“, – kalbėjo premjerė.
Jos teigimu, tai susiję ne su ES narių balsavimu, o su tuo, kad per trumpą laiką gali pasikeisti valstybių finansinė padėtis: šalys, kurios buvo neto gavėjos, gali tapti neto mokėtojomis.
Be to, su dabartine finansine struktūra ES gali būti nelengva priimti Ukrainą. Anot I. Šimonytės, reikėtų iš esmės keisti bendrą žemės ūkio politiką, ko iki tol padaryti nesisekė.
„Sakyčiau, kad dabar laikas tokioms diskusijoms bus blogesnis negu tada, kai mes stojome į ES“, – komentavo kandidatė, pabrėždama, kad suvokimas apie ES plėtrą dabar ir tada, kai Lietuva stojo į ES, skiriasi.
„Dabar, turint mintyje visas šias bangas, kurios yra prasiritusios per ES, tą sunku pamatyti kaip nekonfliktišką procesą“, – teigė I. Šimonytė.
Anot premjerės, jeigu bus noras, kad Ukraina prisijungtų prie ES su visu savo žemės ūkiu, abiems pusėms „prisitaikymas nebus lengvas“.
Vis dėlto postūmis akivaizdus. I. Šimonytė prisiminė pirmąsias diskusijas dėl Ukrainos narystės Bendrijoje. Anot premjerės, situacija, kuri buvo prieš 5–7 metus, ir tai, kas yra dabar, skiriasi kaip diena ir naktis.
„Tada į mus žiūrėjo kaip į truputį keistus žmones, kai mes apie tai kalbėjome. Dabar jau niekas į mus taip nežiūri. Ant stalo dedami praktiniai argumentai“, – teigė I. Šimonytė.
Ingrida Šimonytė apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą: bijau, kad jis bus šventinis
Diskusijoje taip nuskambėjo klausimas, ko tikėtis iš liepą Vašingtone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Anot premjerės, liepą JAV vyksiantis NATO suvažiavimas bus „šventinis“. Kitaip tariant, yra tikimybė, kad minint 75-asias NATO metines nebus priimti realūs, ambicingi sprendimai. Todėl Lietuvą I. Šimonytė paragino stengtis, kad pernai Vilniaus NATO viršūnių susitikime ištarti pažadai neliktų kaboti ore.
„Lietuva turi stengtis, mano supratimu, dėl to paties – kad pažadas, nuskambėjęs Vilniaus summite, kad Ukrainos ateitis yra NATO, nekabotų ore iki neaišku ko. Praktiniai įvtirtinimai būtų gerai, kad matytųsi, nes priešingu atveju Putinas skaito tai kaip savo laimėjimą ir Vakarų negebėjimą padaryti bet kokį ryžtingesnį sprendimą“, – kalbėjo ji.
„Aš labai norėčiau tikėtis ambicijos, bet bijau, kad čia bus šventinis summitas“, – šyptelėjo I. Šimonytė.
Mano, kad atstovauti Lietuvai EVT turi premjeras
DIskusiją moderavęs politologas Linas Kojala paklausė premjerės, kuris iš šalies vadovų, jos manymu, turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje.
„Visuose klausimynuose, kuriuos gavau, atsakiau, kad atstovauti turi tik premjeras“, – atsakė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvai EVT atstovaujantis prezidentas užsienio politikos klausimais pozicijas vis tiek derina su Vyriausybe.
„Prezidentas vykdo užsienio politiką su Vyriausybe kartu, net ir tas pozicijas, kuriuos ruošiamos užsienio politikos klausimais, tas pačias pozicijas ruošia, tvirtina Vyriausybė ir mandatuoja Seimas“, – komentavo I. Šimonytė.
„Mano supratimu, tas [premjero] atstovavimas būtų optimalus“, – tikino ji.
Mato dvi migracijos politikos puses
I. Šimonytė migracijos politiką teigia vertinanti pagal tai, kokie žmonės atvažiuoja. Anot premjerės, migrantus, kurie atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių, reikėtų įsileisti ir jiems padėti.
„Jei kalbame apie žmones, kurie yra politiniai pabėgėliai arba bėga nuo persekiojimo, aš nematau, kodėl Lietuva su savo istorine lemtimi turi pakeisti požiūrį neįsileisti pabėgėlių. Išlyga žmonėms, kurie turi humanitarinius pagrindus atvykti, yra ir ji turi būti. Šitie žmonės turi būti įleidžiami, mes juos turime priimti, saugoti ir apginti nuo kalėjimo, mirties ir kitų baisių dalykų“, – tikino politikė.
Dilema kyla priimant sprendimus dėl ekonominių migrantų. I. Šimonytė nemano, kad Lietuvai tikslinga turėti itin liberalią migracijos politiką, kuomet valdžia sutinka atsivežti žmonių, galinčių dirbti už mažesnį atlyginimą, vietoje to, kad investuotų į technologijas ir viską, kas ilgainiui mažina darbo jėgos poreikį arba didina gerai apmokamos darbo jėgos poreikį.
„Mūsų interesas, kad žmonės dirbtų gerai apmokamus darbus ir ekonomika iš žemos pridėtinės vertės keliautų laiptais aukštyn“, – komentavo premjerė.
Anot I. Šimonytės, šiuo atveju pagrindinis klausimas yra kvotos – kiek žmonių gali atvykti, įvertinus galimybes juos integruoti į Lietuvos visuomenę?
„Man atrodo, ta kryptimi einame“, – sakė I. Šimonytė.
Rytų Europos studijų centras (RESC) tęsia pokalbių ciklą su kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Renginiuose jau dalyvavo Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Giedrimas Jeglinskas, Dainius Žalimas, Andrius Mazuronis ir iš kandidatų sąrašo pasitraukęs Aurelijus Veryga.
- ozio smarve
Tik kasdienis priesu ieškojimas, provokacijos , karo eskalavimas,- pilieciu plešimas per mokescius, valstybes turto išvogymas per visokius indepensus, ignycius, stadionus, pagrindiniu sistemu,- švietimo, medicinos naikinimas;-
- tai pagrindinis tskp .diotu demografijos ir gimstamumo skatinimo budas.
Kiek ten ožyno debilius/ono 2008-12m. isvare tukstanciu i uzsieni?- darbingiausiu ir aktyviausiu, jaunu LR pilieciu?
- 84 TUKSTANCIU metams...