„Be komentarų“, – taip ketvirtadienį atsakė I. Šimonytė paprašyta pakomentuoti pasirodžiusius gandus.
Pareigūnai Vilniuje mano, kad jau atėjo laikas NATO generalinį sekretorių rinkti iš rytinio NATO flango narių tarpo. Kalbama, kad nauja Aljanso sekretorė turėtų būti moteris, kuri pakeistų Jensą Stoltenbergą, jo kadencija buvo pratęsta vieneriems metams kovą ir baigiasi 2023 metų rugsėjį.
Ingrida Šimonytė yra Lietuvos ministrė pirmininkė, o Lietuva dešimtmečius laikosi griežtos diplomatinės linijos Rusijos atžvilgiu. Šalies žvaigždė sužibo ir Vašingtone, kai ji ėmėsi remti Taivaną ir pasipriešino Kinijai.
I. Šimonytė, ekonomistė, ministrės pirmininkės postą užima nuo 2020 metų pabaigos ir ne kartą tvirtino, kad Ukrainoje reikia nugalėti Rusijos prezidentą Putiną.
Tiesa, keturi NATO pareigūnai žiniasklaidai tvirtino, kad oficialios diskusijos dėl naujojo NATO generalinio sekretoriaus dar neprasidėjo ir ambasadoriai rimtai derybas gali pradėti tik 2023 metų vasarį.
Kitas NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Kai kurios NATO narės nerimauja, ar NATO gali vadovauti asmuo gimęs Sovietų Sąjungoje, atsižvelgiant į karą Ukrainoje. Pasak jų, yra galimybė, kad Rusija tai palaikys provokacija, visgi kiti mano, kad tai yra puiki priežastis pasirinkti būtent tokį žmogų.
Kanados ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland taip pat laikoma stipria kandidate, jei ji norėtų šio darbo. Tačiau taip pat pažymima, kad kai kurios šalys abejoja dėl to, nes Kanados išlaidos gynybai nesiekia tikslinio lygio, o ir pasirinkti norėtųsi europietį, būtent dėl Ukrainos specifikos.
Kiti neoficialiai aptariami potencialūs kandidatai yra Šimonytės kolegė iš Estijos Kaja Kallas, kuri šiais metais nuolat pasirodo Vakarų žiniasklaidoje ir kurios pavasarį laukia sudėtinga perrinkimo kampanija, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ir Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez.
