Anot jų sąskaitas padėtų sumažinti pastatų sandarinimas, renovacija, tačiau tam reikia laiko, todėl dabar sąskaitas sumažinti gali tik valstybės kompensacijos.
Kodėl kaina taip skiriasi
Lietuvos šilumos tinklų asociacija pastebi, kad ne visi gyventojai supranta, kaip jiems apskaičiuojama šildymo sąskaita.
„Pažymime, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, jau nuo 1997 m. kiekviename pastate įrengtas metrologiškai tikslus prietaisas – skaitiklis, kuris išmatuoja į pastatą patiektos ir suvartotos šiluminės energijos kiekį.
Kadangi pastatai labai skirtingi savo dydžiu, plotu, pastatyti iš skirtingų medžiagų, pasižymintys nevienodomis energetinėmis savybėmis, tad ir šilumos suvartojimas tame pačiame mieste, tą patį mėnesį kiekviename pastate labai skiriasi“, – aiškino asociacija.
Tuo metu šilumos kaina, nustatoma kiekvieną mėnesį miesto vartotojams, yra visiems vienoda.
„Sudauginus kiekvienam namo butui priskirtą šilumos kiekį šildymui (sunaudotos kilovatvalandės per mėnesį – kWh/mėn) ir miestui nustatytą šilumos kainą (centai už kilovatvalandę – ct/kWh), gaunamas mėnesinės sąskaitos šildymui dydis (eurai už mėnesį – Eur/mėn).
Taigi, šildymo sąskaitų skirtumus konkrečiame mieste konkretų mėnesį lemia tik šilumos suvartojimas“, – komentavo asociacija.
Anot jos prezidento Valdo Lukoševičiaus, būna, kad tą patį mėnesį skirtinguose pastatuose už tokio paties ploto butą, šildymo sąskaitos dydis gali skirtis iki 6 ar net daugiau kartų.
„Tad jeigu vartotojas gauna labai didelę šildymo sąskaitą, pirmiausiai turėtų išsiaiškinti, koks šilumos kiekis priskirtas jo buto šildymui. Jei jis didesnis už miesto šilumos suvartojimo vidurkį, tai ženklas, kad namas yra šilumos švaistūnas ir jį reiktų renovuoti. O visą suvartojimo statistiką žino ir kaupia kiekvieno miesto šilumos tiekimo įmonės“, – nurodė šilumos tiekėjų atstovas.
Kokių pastatų gyventojai gauna didžiausias sąskaitas už šildymą?
Asociacijos teigimu, kelis kartus besiskiriančios šildymo sąskaitos skirtinguose namuose daugiausiai nulemtos jų konstrukcijos ir standartų, pagal kuriuos jie buvo pastatyti.
„Pavyzdžiui, masinės sovietinės statybos nesandarūs aukšti daugiabučiai ar „bendrabučio“ tipo pastatai su daugybe nesandarių langų ir balkonų – patys didžiausi šilumos švaistūnai.
Daug šilumos suvartoja siauri ir aukšti sovietiniai daugiabučiai. Įtakos turi langų ar balkonų plotas ir jų kokybė. Santykinai daug šilumos suvartojama mažuose 4–8 butų pastatuose“, – aiškino asociacija.
Esą aukštas daugiabutis, stovintis ant kalno, suvartos daugiau šilumos, negu tų pačių laikų žemesnis ir ilgas statinys slėnyje. Nes vėjas iš nesandarių pastatų greičiau išpučia šilumą.
„Šilumos suvartojimui atskirame pastate turi įtakos pakeistų langų skaičius ir jų kokybė, sandarios laiptinių durys, apšiltintos bent jau galinės sienos, cokolis ar panašiai. Apie 5–10 proc. daugiau šilumos suvartoja daugiabutis, kuriame nėra automatiškai reguliuojamos šildymo įrangos.
Jei šildymo sistema išbalansuota – dalis namo peršildoma. Arba jei savavališkai nuo centralizuotos sistemos įrengtas vonios grindų, balkonų šildymas ar panašiai, tai apie taupų energijos vartojimą name nėra ko kalbėti“, – priežastis vardijo šilumos tiekėjų asociacija.
Anot jos specialistų, daugiau kaip 90 proc. Lietuvos daugiabučių kol kas neturi individualaus šildymo reguliavimo, tad energijos suvartojimą juose lemia bendra pastato būklė ir „kolektyvinis“ šildymo reguliavimas.
„Dėl energijos taupymo tokiuose pastatuose sprendimai turi būti priimami bendraturčių daugumos. Kad suprasti, kur ir kiek prarandama šilumos energijos, reikia bent minimalių skaičiavimų, matavimų ir analizės. Teoriškai tą padaryti turėtų pastato valdytojas (administratorius ar bendrijos vadovai), tačiau tokia informacija gyventojams pateikiama itin retai.
Tad pastato gyventojai, nepatenkinti šildymo sąskaitomis, turėtų reikalauti bendrosios nuosavybės valdytojo paaiškinimų, rekomendacijų ir veiksmų. Jeigu pažangos nėra, šildymo problemos nesprendžiamos – pakeisti pastato valdytoją aktyvesniu“, – patarimus dalijo asociacija.
Skirtinguose miestuose kainos skiriasi 4 kartus
Šilumos tiekėjų skaičiavimais, iki energetinės krizės šilumos kaina (ct/kWh) atskiruose Lietuvos miestuose nesiskyrė daugiau kaip 2 kartus.
„Drastiškai išaugus gamtinių dujų ir kiek mažiau biokuro kainoms šis skirtumas šoktelėjo iki 4 kartų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) duomenimis, lapkričio mėnesį didžiuosiuose miestuose, kur naudojamas daugiausiai biokuras ir komunalinės atliekos, šiluminės energijos kaina buvo panaši apie 8–10 ct/kWh.
Tuo metu miesteliuose, kur šiluma buvo gaminama iš gamtinių dujų, kaina pasiekė 25–30 ct/kWh. Tad jei dujų konkrečiame mieste deginama daugiau – ir šildymo sąskaitos klientams bus didesnės. Todėl svarbiausias sprendimas tokių miestų energetikos įmonėse – kuo skubiau iškastinį kurą pakeisti biokuru ar kitais atsinaujinančiais ištekliais“, – komentavo asociacija.
VERT duomenimis, gruodžio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje skiekia 9,50 ct/kWh (be PVM).
Mažiau už vidurkį už šildymą moka Utenos (7,68 ct/kWh be PVM), Alytaus (8,46 ct/kWh be PVM) ir Vilniaus miesto (8,47 ct/kWh be PVM) gyventojai.
O kur kas daugiau už vidurkį moka Vilniaus (26,11 ct/kWh be PVM) ir Panevėžio (24,04 ct/kWh be PVM) rajonų gyventojai.
Vienintelė išeitis sumažinti sąskaitas – kompensacijos
Šilumos tiekėjų asociacija pastebi, kad renovacijos, kuri sumažintų sąskaitas, gyventojai per naktį neatliks.
„Juo labiau, kad žiemos metu renovacijos darbų vykdyti neįmanoma. Tad didelių šildymo sąskaitų mažinimui belieka tik... kompensacijos. Vyriausybė šį šildymo sezoną labai padidino jų apimtis ir prieinamumą. Kad sužinoti, ar jums priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybę.
Tačiau didesnės kompensacijos numatytos tik šį ir kitą šildymo sezoną. O tikrai tvarus ir ilgalaikis sprendimas – rūpintis savo gyvenamojo būsto energetine kokybe ir aktyviai dalyvauti pastato sandarinimo bei renovacijos procesuose“, – pastebėjo asociacija.
Vis dėlto asociacijos siūlymas kreiptis kompensacijų gelbsti ne visus, nes gyventojai jų paprasčiausiai negauna arba jų nagrinėjimas užtrunka.
Specialistai skaičiuoja, kad prašymų, kompensacijai gauti, skaičius šiemet rekordinis. Tačiau prašymai buvo patvirtinti tik daliai gyventojų, kiti vis dar laukia sprendimo ar jų prašymai buvo atmesti.
Pasak valdininkų, kartais gyventojai patys kalti, kad sprendimas dėl jų kompensacijos vėluoja – esą jie be reikalo teikia prašymus kelis kartus.
Vilniaus savivaldybė priminė, kad dėl itin išaugusių kuro kainų buvo sudarytos palankesnės įstatymo sąlygos gauti kompensacijas didesniam asmenų ratui.
„Nors kreiptis gali daugiau gyventojų, pačios kompensacijų skyrimo sąlygos yra griežtos, procesas ilgas ir sudėtingas. Vėlavimui nagrinėti prašymus įtakos turėjo ir SPIS sistemų neveikimas. Per spalio mėnesį SPIS iš viso neveikė daugiau nei 45 valandas.
Dažnai gyventojai prašymus pateikia daugiau nei vieną kartą, naudodamiesi skirtingais prašymo pateikimo būdais, pavyzdžiui, per SPIS, telefonu, autovedliu ir pan. Tai taip pat lėtina prašymų nagrinėjimo procesą, nes prieš pastebint prašymų besidubliavimą specialistai skiria dėmesį prašymui įvertinti“, – komentavo savivaldybė.
Ji teigė, kad prašymą prašoma papildyti tuomet, kai nėra pateikiami visi reikalingi duomenys ar dokumentai.
„Dažniausiai pasitaikanti klaida – gyventojas nepateikia visų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti. Taip pat dažnai nurodomas netinkamas šilumos tiekėjas, neteisingas kliento identifikacinis numeris šilumos tiekėjo sistemoje, teikiamas netinkamas gaunamų pajamų dokumentas (dažnais atvejais teikiamas atsiskaitymo lapelis, kuris yra darbdavio darbuotojui skirtas dokumentas), nenurodomi tame pačiame būste deklaruoti asmenys ir nepridedami jų prašymai“, – komentavo savivaldybė.
