Šiemet sausį Klaipėdos apygardos teismas už draugės, taip pat meilužio buvusios žmonos nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti savo sutuoktinį 41 metų Šilalės rajono gyventojai R. E. skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Su šiuo nuosprendžiu nesutiko nei Klaipėdos apygardos prokuratūra, kuri jau pirmos instancijos teisme kaltininkei siūlė skirti įkalinimą iki gyvos galvos, nei nužudytos moters šeima, nei pati nuteistoji.
„Visi nusikaltimai suplanuoti, apsvarstyti, po nusikaltimų kuriamos istorijos, kad ne ji įvykdė. Pasiruošta, kaip suklaidinti pareigūnus, tyrimo metu siuntinėjo sau žinutes, kad ją kažkas gąsdina, kreipėsi į policiją“ – apie tai, kodėl nuteistajai prašo skirti įkalinimą iki gyvos galvos, BNS sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arūnas Saunorius.
Lietuvoje įkalinimas iki gyvos galvos kol kas yra vienintelei moteriai – Kelmės rajono gyventojai Almai Bružaitei (Jonaitienei). Ji teismų pripažinta kalta nužudžius du savo mažamečius sūnus. Skirtį Įkalinimą iki gyvos galvos moterims prokuratūra prašo itin retais atvejais.
Auka – meilužio buvusi žmona
R. E. pirmiausia pasikėsino į savo sutuoktinio gyvybę. Pareigūnų manymu, savo vyrą ji siekė nužudyti, kad per skyrybas nereikėtų su juo dalintis užgyvento turto.
Auka ir kaltininkė buvo draugės, gyveno Kvėdarnoje viena šalia kitos. Abi moterys turi vaikų – nuteistoji augino tris, nužudytoji – keturis. Kai kurie iš moterų vaikų kartu lankė tą pačią klasę.
Per tyrimą paaiškėjo, kad R. E. važiuodama į Norvegiją savo tris vaikus palikdavo draugei, kurią vėliau nužudė. R. E. teigdavo, kad važiuodavo į kitas užsienio šalis, tačiau iš tikrųjų vykdavo pas savo draugės vyrą, dirbantį Norvegijoje, kur kartu su juo gyveno. Tačiau vyras nusprendė grįžti gyventi pas savo keturių vaikų motiną.
37 metų Kvėdarnos gyventoja buvo nužudyta 2020 metų rugpjūtį. Bylos duomenimis, R. E. auką apgaule išviliojo iš namų, jos automobiliu nuvyko prie upės. Keturių vaikų vaikų mama buvo pasmaugta, vėliau jos kūnas buvo atvežtas prie upės tilto ir nuridentas į upės vagos pakrantę. Palaikus aptiko žvejys. Netrukus buvo sulaikyta ir įtariamoji.
Išniekinti palaikai
Prokurorai prašė skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, tačiau teismas kaip lengvinančią aplinkybę pripažino kaltinamosios kaltės pripažinimą dėl nužudymo ir bičiulės palaikų išniekinimo, taip pat nenustatyta, kad R. E. moterį nužudė itin žiauriai.
Su skarda, tam tikslui paruošta iš anksto, ant nužudytosios kūno buvo išpjaustyti ženklai, primenantys nacistines svastikas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos įrodymai patikimai patvirtina, jog kaltinamoji tyčia nužudė bičiulę, taip pat nusprendė, jog pakanka įrodymų ir moters kaltei dėl pasikėsinimo į sutuoktinį.
Uždaruose teismo posėdžiuose apklausta kaltinamoji tvirtino, kad žmogžudystę įvykdė ne siekdama kokios nors materialinės naudos, o tik iš meilės nužudytosios sutuoktiniui, norėdama su juo kurti šeimą.
Pasikėsinimas į vyro gyvybę
Moteris taip pat buvo kaltinama pasikėsinimu nužudyti savo sutuoktinį dėl savanaudiškų paskatų. Ji nusivežė jos nusikalstamų kėslų neįtariantį vyrą į miško keliuką ir smogė akmeniu jam į viršugalvį, o kai vyras prarado sąmonę, apipylė jį nenustatytos kilmės degiu skysčiu ir uždegė, kartu padegdama ir automobilį, kuris visiškai sudegė. Ugnis pažeidė beveik penktadalį vyro kūno.
Atgavęs nuovoką nukentėjusysis, voliodamasis ant žemės, rankomis nusiplėšė degančius rūbus ir užgesino degantį savo kūną. Po to kaltinamoji dar kartą užsimojo akmeniu smogti ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, tačiau jis pabėgo ir jam buvo suteikta pagalba.
Kaip skelbė Klaipėdos apygardos teismas, dėl šio kaltinimo moteris savo kaltės nepripažino, teigė, kad neturėjo jokio tikslo ir neketino nužudyti savo sutuoktinio, o ugnis mašinoje įsiplieskė nuo vyro žiebiamo žiebtuvėlio, nes automobilio salone buvo dvi talpos su benzinu. Ji teigė nuplėšusi nuo vyro degančius drabužius ir išbėgo į kelią kviesti pagalbos.
Nužudymo nepripažino itin žiauriu
Teisėjų kolegija nusprendė, jog nėra pakankamo pagrindo kaltininkės panaudotą bičiulės nužudymo būdą pripažinti itin žiauriu, nes nustačius, jog nukentėjusiosios gyvybė buvo atimta vienkartiniu, nors ir kelias minutes trukusiu poveikiu.
Pasak teismo, pagal praktiką bylose dėl analogiškų ar santykinai žiauresnių nužudymų neinkriminuojami itin žiauraus nužudymo požymiai.
Tuo metu pasisakydamas dėl pasikėsinimo į vyrą, teismas konstatavo, kad kaltinamoji neabejotinai suprato, jog jos pasirinktas gyvybės atėmimo būdas padegant yra itin skausmingas, būdama netoliese ji stebėjo padegtojo kančias ir jo bandymus užsigesinti bei nusiplėšti degančius drabužius, o nukentėjusiajam pavykus tai padaryti, bandė toliau smurtauti, siekdama galutinio tikslo – gyvybės atėmimo.
Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas itin žiauriai nužudyti šeimos narį dėl savanaudiškų paskatų, inscenizuojant nelaimingą atsitikimą, kad po sutuoktinio mirties visas santuokoje užgyventas turtas atitektų jai ir vaikams.
Dešimtys tūkstančių eurų neturtinės žalos
Iš R. E. nukentėjusiesiems priteistas žalos atlyginimas: nužudytosios J.M. vaikų tėvui – beveik 9,2 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimas, keturiems nužudytosioms vaikams – po 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir po 100 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės.
Nužudytosios motinai bei savo sutuoktiniui nuteistoji turės sumokėti po 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, vyrui – dar ir 1,5 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą. Priteistos ir beveik 6 tūkst. eurų gydymo, nedarbingumo išmokų atlyginimo išlaidos.
Nukentėjusieji apeliaciniu skundu nuteistajai siekia griežtesnės bausmės, taip pat mano, kad jiems priteistas per mažas žalos atlyginimas.
Nuteistosios advokatas Petras Remeika BNS sakė, kad jis apeliacinį skundą pateikė prašydamas išteisinti moterį dėl pasikėsinimo nužudyti savo vyrą, nes, jo vertinimu, nėra įrodymų dėl šio nusikaltimo ir ženkliai sumažinti paskirtą 18 metų laisvės atėmimo bausmę.
