„Dabar ji (kritinės infrastruktūros apsauga Vilniuje – ELTA) yra gan kukli, jei taip formaliai žiūrint. Kalbame apie kelis objektus – oro uostą, oro navigaciją ir „Litgrid“ pagrindines būstines“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė V. Benkunskas.
„Bet suprantame, kad priešo galimas taikinys galėtų būti pirmiausiai ta infrastruktūra, kuri yra gyvybiškai svarbi miestams. Tai kalbame apie energetikos objektus, kalbame apie visas kitas sritis, kur, sutrikus jų veiklai, gali būti paralyžiuojamas miestas“, – pridūrė jis.
Pagal protokolą, kritinių objektų apsauga apsiimtų Viešojo saugumo tarnyba (VST). Iš VST pajėgų būtų sudarytos mobilios ugnies grupės, kurias savivaldybė aprūpintų ne karinės paskirties įranga, o Vidaus reikalų ministerija (VRM) – reikiama ginkluote.
„Šiuo atveju, miesto indėlis galėtų būti suteikiant infrastruktūrą, investuojant miesto lėšas į tą dalį, kuri nėra susijusi su ginkluote. Tai jeigu kalbėsime apie kažkokias mobilias pajėgas, galėtų būti automobiliai, kompiuteriai ar kita technika, kuri būtų reikalinga tokioms pajėgoms sukurti“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Kaip teigė meras, dabar planas po pasirašymo yra išgryninti visus poreikius ir tuomet jau inicijuoti visus pirkimus, atnaujinti kritinės infrastruktūros sąrašą. Tiesa, kiek viskas kainuotų, meras teigė kol kas negalintis detalizuoti.
„Kiek pinigų reikės, tiek mes ir skirsime. (…) Mes specifikacijų ir poreikių laukiame iš (VST – ELTA) pareigūnų, ne patys kažką sugalvosime ir pirksime. Suderinsime poreikį su pareigūnais, kad jiems funkcionaliai šita įranga tarnautų, ir tuos pirkimus padarysime“, – akcentavo V. Benkunskas.
Jis taip pat pridūrė, kad šis protokolas nėra susijęs su praeitą savaitę Lietuvos oro erdvę pažeidusiu ir nukritusiu, kaip įtariama, rusų gamybos dronu „Gerbera“.
V. Kondratovičius: kulkosvaidžiais mieste niekas nešaudys
Pasak ketinimų protokolą pasirašiusio vidaus reikalų ministro V. Kondratovičiaus, VST pareigūnai pavojaus atveju bus pasirengę įsilieti į kitas tuo metu veikiančias saugumo struktūras.
„Mūsų viešojo saugumo tarnyba yra tam pasiruošusi (…). Ne vieną objektą Vilniaus mieste mes jau saugome, taip pat turime panašių bendradarbiavimo schemų su įmonėmis, kurios irgi prašo arba yra būtinos tos apsaugos“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Kondratovičius.
„Viešojo saugumo tarnyba karo atveju yra karinių pajėgų padaliniai. Šiandien, jeigu mes stiprinsime (infrastruktūros apsaugą – ELTA), o tai mes darome ir darysime, mūsų viešojo saugumo tarnybos padaliniai bus visada pasiruošę įsilieti į bet kokią struktūrą bet kokio konflikto atveju. Tie sprendimai bus padaryti, kad mes būtume koja priekyje prieš galimą agresorių ir tas šalis, kurios bando sugadinti mūsų kritinę infrastruktūrą“, – akcentavo VRM vadovas.
Tiesa, ministras užsimena, jog plečiant kritinės infrastruktūros apsaugos tinklą, gali pritrūkti VST pareigūnų. Vis dėlto, jo teigimu, šiuo metu svarbiau rūpintis ne žmogiškojo resurso didinimu, o saugumui užtikrinti reikalinga įranga.
„Pareigūnų papildomų greičiausiai reikės, jeigu mes plėsimės per visą šalį, per Lietuvą, per kitas dideles, svarbias savivaldybes, tai šitą pareigūnų skaičių mes žiūrėsime“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
„Bet svarbu suprasti, kad jau šiandien mes esame Vilniuje, bet kol kas dirbame tik prie tam tikrų objektų. Atsiradimas papildomų objektų nereikalaus geometrine progresija išauginti tas pajėgas, bet svarbu atidirbti sistemą. Ir, kas yra svarbu – tuose objektuose įrengti antidroninę įrangą, kuri galėtų signalizuoti apie galimas grėsmes ir iškart neutralizuoti“, – akcentavo ministras.
Jis užsiminė, jog siekiant užtikrinti infrastruktūros saugumą, gali būti naudojami ir specialūs tam pritaikyti kulkosvaidžiai. Tiesa, ministras pažymi, jog jie būtų naudojami tik už miesto ribų.
„Kulkosvaidžius mes irgi turime, bet reikia suprasti, kad Vilniuje tikrai nešaudysime, jeigu tai kels grėsmę gyventojams“, – pažymėjo V. Kondratovičius.
Anot jo, į apsaugai skirtą įrangą įeitų ir vadinamieji „dronų numušėjai“ bei kiti elektroninės kovos elementai.
„Viskas, kas yra naudojama tam, kad tas dronas, kuris patenka į neskraidymo zoną arba artinasi prie objekto ir gali padaryti žalą objektui, būtų galima numušti apsaugant gyventojus“, – kalbėjo jis.
Šalys taip pat įsipareigoja ieškoti galimybių skirti lėšų šių tikslų įgyvendinimui tiek iš valstybės, tiek iš savivaldybės biudžetų.
Kaip anksčiau skelbė VRM, protokolas aprėpia vandentiekio, elektros, ryšių, susisiekimo bei kitų kritinės svarbos objektų apsaugą.
Ministerijos teigimu, Rusijai vykdant karo veiksmus Ukrainoje, stebimas sąmoningas šalies agresorės siekis vykdyti atakas, kurios nukreipiamos prieš miestų kritinę infrastruktūrą – vandentiekio, elektros, ryšių, susisiekimo ir kitus objektus. Todėl, pasak ministerijos, Lietuvoje išlieka aktualus poreikis plėtoti civilinės gynybos pajėgumus, kurie galėtų apsaugoti objektus, reikalingus gyvybiškai svarbių funkcijų atlikimui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
