Norėdamos atkreipti dėmesį į biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų problemas juos atstovaujančios profesinės sąjungos trečiadienį 15 val. buriasi į akciją-palaikomąjį piketą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM).
„Dėl nedidėjančių, nekonkurencingų atlyginimų biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su didele darbuotojų kaita, joms vis sunkiau sekasi pritraukti jaunus kvalifikuotus specialistus ir išlaikyti esamus.
Manome, kad investicijos į sveikatos specialistus yra esminė, tinkamo sveikatos paslaugų teikimo, visuomenės sveikatos veiklų įgyvendinimo sąlyga“, – sako Kauno visuomenės sveikatos biuro darbuotojų Profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Pukelienė.
Nurodoma, kad akcijoje prie SAM, kuria siekiama palaikyti Šakos kolektyvinėse derybose dalyvaujančias profesines sąjungas dalyvauja ir Teismo medicinos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija ir kt.
Alga padidėjo simboliškai arba nekilo
Portalui tv3.lt J. Pukelienė pasakojo, kad maži, nekeliami visuomenės sveikatos specialistų darbuotojų atlyginimai – įsisenėjusi problema, kurios, panašu, ir toliau nenorima spręsti.
„Mūsų atlyginimai yra „įšaldyti“. Algos yra keliamos visose kitose biudžetinėse srityse, išskyrus visuomenės sveikatą. Atlyginimai nekilo jau dvejus metus ir tą kėlimą vėl stabdo.
Šiuo metu su profesinėmis sąjungomis vyksta šakinės derybos dėl darbuotojų sąlygų gerinimo, tad norėtume išsaugoti bent jau anksčiau sutartyje sunkiai išsikovotus pagerinimus, nes jau ir į juos bandoma kėsintis“, – tvirtino ji.
„Kai viešojo sektoriaus medikams atlyginimai keliami 20 proc., dirbantiems biudžetinėse įstaigose – simboliškai vos 16–18 eurų arba kitiems išvis nedidėja“, – kalbėjo J. Pukelienė.
Profesinės sąjungos atstovės teigimu, šie darbuotojai yra kaip ir pamiršti, o takoskyra tarp viešojo ir biudžetinio sektoriaus labai didėja.
„Kai viešojo sektoriaus medikams atlyginimai keliami 20 proc., dirbantiems biudžetinėse įstaigose – simboliškai vos 16–18 eurų arba kitiems išvis nedidėja.
O mūsų atlyginimai dar nesiekia vidutinio, kai, pavyzdžiui, mokytojų alga jau siekia 130 vidutinio darbo užmokesčio. Štai pradedančiam dirbti visuomenės sveikatos specialistui etato krūviu „ant popieriaus“ siūlomas 1470 eurų atlyginimas“, – kalbėjo J. Pukelienė.
Didelė darbuotojų kaita
Ji pasakojo, kad iš viso yra apie 2 tūkst. visuomenės sveikatos specialistų, mokyklose jų dirba apie 800.
„Yra labai didelė darbuotojų kaita, visur trūksta specialistų. Vilniaus visuomenės sveikatos biure trūksta apie 100 specialistų, kai iš viso yra 225 darbuotojų. Tai likusiems darbuotojams praktiškai labai didėja krūviai, o atlyginimai nedidėja.
Darosi labai sunku vykdyti funkcijas, kurių kasmet prirašoma vis naujų, mokinių skaičius etatui nemažinamas, nesilaikoma ministerijos rekomendacijų, nes neužtenka specialistų. Kai kurie visuomenės sveikatos specialistai, nors teisės aktuose parašyta, kad turi būti aprūpinami kabinetais, neturi savo darbo vietos ir glaudžiasi tai viename, tai kitame kampe. Tad siekiame atkreipti dėmesį į šią situaciją“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.
Pasak J. Pukelienės, per 7 metus, statistikos duomenimis, darbą paliko apie 1000 visuomenės sveikatos darbuotojų.
„Tai – beveik pusė. Ir iš jų tik penktadalis yra pensinio amžius. Tad daugiausiai išeina jauni, darbingiausio amžiaus žmonės“, – sakė ji.
Įtraukė į trūkstamas specialybes, bet to negana
Teismo medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Vilma Ivanova pabrėžė, kad vienas pagrindinių derybų tikslų – išsaugoti jau išsikovotas darbo sąlygas.
„Nenorime, kad būtų pablogintos sąlygos naujojoje kolektyvinėje šakos sutartyje, kokias pasirašėme 2021 m., darbuotojų trūkumas ir jų kaita. Ir pagrindinis, aišku, atlyginimų klausimas“, – kalbėjo ji.
Tiesa, profesinės sąjungos atstovė priminė, kad teismo medicinos ekspertų situacija kiek geresnė, mat pernai ši specialybė buvo įtraukta į atskirų profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą, tad SAM skyrė papildomą finansavimą.
„Mūsų siekis buvo pasiekti bent vidutinį 2024 m. gydytojų darbo užmokestį, bet to padaryti nepavyko. Viduriniajam personalui išvis yra labai blogai, nes atlyginimai šiemet buvo įšaldyti. Gydytojams viešosiose įstaigose kilo, o mums – ne“, – kalbėjo ji.
Paskutinis specialistas kitur įdarbintas tik 2018 m.
Pašnekovė teigė, kad jei Vilniuje dėl darbuotojų situacija kontroliuojama, kituose miestuose – nekas.
„Problema yra tokia, kad Vilniaus skyriuje kaip ir netrūksta specialistų, bet jų labai trūksta kituose didžiuosiuose miestuose. Pavyzdžiui, Klaipėdoje, Kaune paskutiniai įdarbinti teismo medicinos ekspertai buvo 2018 m.
Ir dar yra trys mažieji skyriai – Marijampolė, Jurbarkas ir Alytus, ten dirba jau visai senyvas kolektyvas – po vieną ekspertą. Jei jie išeis, reikės vėl perskirstyti teritorijas ir kitiems padidės darbo krūvis“, – komentavo ji.
Pašnekovė apgailestavo, kad dėl darbo sąlygų, per mažų atlyginimų ši specialybė tampa vis mažiau patrauklesnė.
„Pabaigus teismo medicinos gydytojo specialybę galima dirbti vienintelėje įstaigoje – teismo medicinos tarnyboje. O jei nori kažkur kitur, tenka keisti specialybę“, – sakė V. Ivanova.
Viceministras: dar anksti būtų kalbėti apie konkrečius sprendimus
Komentaro apie vykstančias derybas ir palaikomąją akciją portalas tv3.lt kreipėsi ir į SAM. Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas teigė, kad derybos dar tik prasidėjo ir vylėsi, kad pavyks pasiekti visas puses tenkinančius susitarimus.
„Sveikatos apsaugos ministerija kartu su medikus atstovaujančiomis profesinių sąjungų organizacijomis kasmet peržiūri ir atnaujina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį, kurios paskirtis – gerinti sveikatos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas ir socialines garantijas, nuosekliai didinti darbo užmokestį.
Šiemet derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties sudarymo pradėjome kaip niekada anksti, ir džiaugiamės, kad profesinių sąjungų organizacijos aktyviai įsitraukė į dialogą. Atidžiai išklausysime visus siūlymus, įvertinsime valstybės galimybes, ir, tikiu, kad rasime bendrą sprendimą. Kol vyksta pirmoji derybų stadija, dar anksti būtų kalbėti apie konkrečius sprendimus, tačiau istorija rodo, kad iki šiol derybos visuomet baigdavosi sėkmingai. Neabejoju, kad ir šį kartą pavyks pasiekti rezultatą bei užtikrinti dirbančiųjų sveikatos apsaugos sistemoje interesus.“
