Baudžiamojoje byloje V. N ir A. S. buvo kaltinami bendrininkų grupe svetimo dokumento neteisėtu įgijimu, laikymu, disponavimu elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, prekyba žmonėmis, L. V. – svetimo dokumento neteisėtu įgijimu, laikymu, disponavimu elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, L. B. – naudojimosi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis.
Du iš kaltinamųjų savo kaltę pripažino tik iš dalies, dar du savo kaltės nepripažino visiškai arba ją neigė.
Bylą išnagrinėjęs teismas V. N. pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu ir paskyrė 27 tūkstančių dydžio baudą, dėl prekybos žmonėmis ir dėl disponavimo kito asmens elektronine mokėjimo priemone išteisino.
Dėl kito asmens išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms L. B. teismas išteisino.
L. V. teismas pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu, elektronine mokėjimo priemone ir paskyrė jam beveik 17 tūkstančių eurų dydžio baudą.
A. S. dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu, svetima asmens elektronine mokėjimo priemone teismas pripažino kaltu ir paskyrė jam bausmę – 22,6 tūkstančių eurų dydžio baudą, dėl prekybos žmonėmis išteisino.
Nuteistuosius L. V. ir A. S. teismas įpareigojo paskirtas baudas sumokėti per penkerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kiekvienam.
Žadėjo darbą užsienyje
Du Ukrainos piliečiai per ikiteisminį tyrimą teigė, kad jų tėvynainis V. N. 2017 metais jiems pažadėjo darbą Anglijoje. Vykdydami V. N. nurodymus vyrai atvyko į Lietuvą, buvo apgyvendinti Mažeikiuose viename bute.
Pasak vyrų, kurį laiką viename bute jie buvo apgyvendinti su kitais ukrainiečiais. Neilgai trukus, nukentėjusiųjų teigimu, kaltinamasis A. S. jiems nupirko bilietus į Maljorką ir kartu su jais išskrido. Iš Maljorkos ukrainiečiai turėjo skristi su Lietuvos piliečių pasais į Jungtinę Karalystę, tačiau nukentėjusiesiems nebuvo leista išskristi, oro uosto darbuotojai juos sulaikė ir perdavė policijai.
2017 metų birželį vyrai buvo paleisti. Po kelių dienų nukentėjusieji parskrido atgal į Lietuvą ir vėl apgyvendinti Mažeikių viešbutyje. Kitą rytą, pasak nukentėjusiųjų, jie buvo nuvežti į kaltinamojo L. B. sodyboje esančią audinių fermą, kurioje jiems teko atlikti įvairius darbus, prižiūrėti 4700 audinių.
Nukentėjusieji teigė ūkyje dirbę keletą savaičių, pasak užsieniečių, V. N. jiems per tą laiką vis žadėjęs juos išvežti dirbti į Londoną.
Kaltinamieji A. S. ir L. V. patvirtino, kad disponavo kitų asmenų dokumentais, mokėjimų priemonėmis. 2017 metų rugpjūtį kratos metu L. V. bute buvo rastas ir paimtas vieno Lietuvos piliečio pasas ir banko kortelė.
Per kratas pas kaltinamuosius buvo rasta ir daugiau Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentų.
Kaip pažymėjo bylą išnagrinėjęs teismas, esminę kaltinimo aplinkybę, kad nukentėjusieji buvo išnaudojami priverstiniam darbui, patvirtina tik per ikiteisminį tyrimą apklausti minėti nukentėjusieji, tačiau jų parodymai nebuvo patikrinti teisiamajame posėdyje.
Kaip pabrėžė teismas, nors valstybinis kaltintojas ėmėsi priemonių, kad Ukrainoje gyvenantys nukentėjusieji būtų apklausti teisiamajame posėdyje, tačiau užtikrinti jų dalyvavimo nepavyko, o per ikiteisminį tyrimą minėti užsieniečiai pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti nebuvo.
Teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamieji V. N. ir A. S. vykdė prekybą žmonėmis.
Teismas pažymėjo, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtu kito asmens dokumento įgijimu, panaudojimu, yra įrodytos byloje surinkta medžiaga, tarp kurios ir kriminalinės žvalgybos pateikti duomenys. Tai, kad kaltinamieji neteisėtai disponavo asmens dokumentais veikdami organizuota grupe, teismo įsitikinimu, patvirtina pas kaltinamuosius rastų svetimų asmens dokumentų kopijų gausa.
Šis nuosprendis neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
