Vyras nurodė, kad 2018 m. liepos 14 d. jis patyrė traumą namuose, nelaimingas atsitikimas įvyko dar esant ieškovui nedarbingam po 2018 m. birželio 4 d. kelio sąnario (menisko) operacijos.
Kadangi būklė nepagerėjo, ieškovas 2018 m. liepos 15 d. kreipėsi į Raseinių ligoninės ligonių priėmimo – būtinosios pagalbos skyrių. Ieškovą konsultavo gydytoja E. G., kuri paskyrė dešinės čiurnos dviejų krypčių rentgenologinį ištyrimą.
Gydytoja neskyrė ieškovui gydytojo traumatologo konsultacijos iš karto, o nurodė į gydytoją traumatologą kreiptis tik po 7–10 dienų. Jos nustatyta diagnozė – čiurnos raiščių patempimas, koja buvo imobilizuota gipso langete, skirtas nuskausminimas ir režimas.
Procesas užtruko
Ieškovas pažymėjo, kad artimiausias konsultacijos laikas pas gydytoją traumatologą buvo tik po beveik mėnesio. Šis gydytojas, paskyręs dešinės čiurnos dviejų krypčių rentgenologinį ištyrimą, nustatė tą pačią diagnozę – čiurnos raiščių patempimą bei kojos išnirimo ir patempimo padarinius.
Gydytojas paskyrė analgetikų vartojimą, tepalus, įtvaro nešiojimą ir fizioterapiją. Ieškovui buvo paskirta reabilitacija. Visgi atlikus reabilitaciją ieškovo būklė negerėjo, koja buvo sutinusi, skausminga.
Negalėdamas kęsti skausmų ieškovas 2018 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į privačią gydymo įstaigą, kurioje buvo nustatyta tiksli diagnozė – šeivikaulio kūno lūžis ir šokikaulio išnirimas, paskirtas operacinis gydymas.
Dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ieškovas kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą, kad atlygintina žala sveikatai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Raseinių ligoninėje ieškovui nebuvo padaryta, todėl pareiškimo netenkino.
Anot Karolio P. ligoninės darbuotojai elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, nedėjo maksimalių pastangų tikrajai diagnozei nustatyti, žinodami, kad ieškovas buvo ką tik po menisko operacijos, skųsdamasis kojos iki kelio tinimu, skausmais, nepagrįstai neatliko viso blauzdikaulio rentgenologinio ištyrimo, apžiūras atliko atmestinai, todėl toks jų neveikimas yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai.
Teismo sprendimas
Šiaulių apygardos teismas Karolio P. ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad iki gydytoja E. G. nustatė ieškovui diagnozę, jam ne tik buvo atliktas dešinės kojos čiurnos dviejų krypčių rentgenologinis ištyrimas, bet ir gydytojo chirurgo apžiūra, kuris, apžiūrėjęs ieškovą ir rekomendavęs jam gydymą, atliko imobilizaciją gipso langete bei rekomendavo traumatologo konsultaciją po 7–10 dienų.
Taigi, teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigė, kad gydytoja E. G., neturėdama specialių žinių, privalėjo ieškovą tuojau pat siųsti traumatologo konsultacijai, juolab žinodama, kad ieškovas neseniai turėjo tos pačios kojos kelio sąnario (menisko) operaciją.
Teismo vertinimu, tiek gydytoja E. G., tiek kitas gydytojas, išklausę pacientą ir remdamiesi jo apžiūra bei nusiskundimais, paskyrė ir atliko ieškovui Karoliui P. visus reikalingus tyrimus bei gydytojų specialistų konsultacijas, nustatė teisingas diagnozes, į kurias atsižvelgus buvo paskirtas teisingas gydymas ir rekomendacijos.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė (jos darbuotojai) atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, todėl ieškinį atmetė.
Su tokiu Šiaulių teismo sprendimu nesutikęs vyras pateikė apeliaciją, tačiau liko nieko nepešęs. Mat apeliacija buvo atmesta, o Karoliui P. dabar teks padengti net 1,2 tūkst. eurų siekiančias bylinėjimosi išlaidas.
