O ir rinkėjų, kitų Anykščių ir Visagino rinkimuose dalyvaujančių politikų nuomonė ir savijauta, regis, visiškai pamiršta. Prieš pusantros savaitės, paskelbus, kad kandidatas į Anykščių merus Kęstutis Tubis ir kandidatė į Visagino merus Dalia Štaupaitė pašalinti iš rinkimų kovos, agitacijos, priešrinkiminių darbų ėmėsi kiti kandidatai, kurie dabar gali likti it musę kandę. Rinkėjai taip pat lieka pasimetę, kai vieną dieną leidžia, o kitą – draudžia.
Tokios praktikos, pasak politologų, itin žalingos ir kenkia ne tik VRK prestižui, bet ir bendrai rinkimams.
Galasti kirvius ėmėsi ir politikai, štai Seimo narės Agnės Širinskienės teigimu, dėl VRK veiksmų kyla chaosas. Dėl to ji nori į Seimą pasiaiškinti iškviesti VRK pirmininkę Jolantą Petkevičienę.
„Man norėtųsi, kad VRK pirmininkė pati pasidarytų išvadas iš to chaoso, kuris yra. Su kai kuriais opozicijos atstovais šnekėjome ir šnekėsime po antrojo turo. Matau prasmę pasikviesti VRK pirmininkę į plenarinių posėdžių salę ir užduoti klausimus, kad ji turėtų galimybę pasiaiškinti dėl to, kaip chaotiškai vyksta rinkimai dabar, kada kandidatai yra šalinami, paskui teismo grąžinama atgal, kada VRK staiga pradeda nesuprasti, kaip apibrėžiamas valstybės tarnautojas“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė A. Širinskienė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį nagrinėja K. Tubio prašymą panaikinti VRK sprendimą dėl jo, kaip kandidato į merus, registracijos panaikinimo.
Kovo 7 dieną VRK iš Anykščių rajono mero rinkimų antrojo turo pašalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą K. Tubį, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikam skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas. Per pirmąjį rinkimų turą K. Tubis Anykščiuose surinko daugiausia – 29,39 proc. – rinkėjų balsų.
LVAT taip pat buvo numatytas ir D. Štraupaitės analogiško prašymo nagrinėjimas, tačiau išvakarėse Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad politikė, po naujausio Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimo, grąžinama į rinkimus.
Komisija leido kandidatei tęsti kovą sekmadienį vyksiančių rinkimų antrajame ture po to, kai Apeliacinis teismas neskundžiama nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo sprendimą, kuriuo remiantis „Laisvės ir teisingumo“ kandidatei į Visagino meres D. Štraupaitei buvo uždrausta būti renkamai. Ji buvo nuteista dėl prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.
„Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovė D. Štraupaitė kovo 5-ąją vykusiuose mero rinkimuose Visagine išėjo į antrą turą.
Buvusi Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė žiniasklaidai yra sakiusi, kad informacija apie K. Tubio teistumąVRK buvo žinoma daug anksčiau nei kelios dienos iki rinkimų. Su D. Štraupaite, matyt, buvo tas pat, todėl kyla klausimas, kodėl VRK aiškintis situaciją nutarė paskutinę minutę.
Vyksta negeri dalykai
Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad tai, ką šiandien matome VRK ir teismų sprendimuose neturi precedento ir tikrai neatrodo gerai. Dalykai, pasak jo, pavėluoti, užmesti, sprendžiami skubotai. O tai – blogas pavyzdys tiek visuomenei, tiek užsienio partneriams.
„Situacija tikrai nekokia. Negalima daryti taip, kad jau vykstant rinkimams dar priiminėjami štai tokie sprendimai. Ar kandidatai gali dalyvauti rinkimuose turi būti aišku jau prieš pirmąjį turą. Ne tai, kad po to nuiminėti žmones, skelbti teismo sprendimus.
Tai primena autoritarinių režimų taikomas praktikas. Mes tokių praktikų dažnai matome Lotynų Amerikoje, Vidurinėje Azijoje. Norisi tikėti, kad tai mūsų institucijų nekompetencija, o ne pikta valia. Apeliacinis teismas galiausiai sustatė visus taškus ant i, bet reikia suprasti, kad tokius dalykus pastebi ir kitos šalys, ES. Politikai ten gana jautriai priima tokius dalykus, nes greit atpažįsta praktikas. Mes čia suklupome“, – sakė politologas.
Jis pridūrė, kad taip, rinkėjai renka ir teistus, ir teisiamus, bet nereiktų kaltinti dėl to rinkėjų, nes jie renka daug visokių žmonių į valdžią. „Pretenzijos, matyt, turėtų būti pateiktos ne rinkėjams, bet institucijoms, kurios dirba blogai“, – sakė B. Ivanovas, svarstydamas, kad į antrą turą išėjo du teisti asmenys.
Jis tikino, kad šioje mėsmalėje atsidūrę politikai, tie, kurie buvo patraukti ir grąžinti į rinkimų maratoną ir tie, kuriems buvo suteikta viltis dėl antro turo, o vėliau – atimta, turėtų reikalauti institucijų atsakomybės už tokią situaciją.
„Taip, žmonės turėjo lūkesčių. Todėl reikia reikalauti atsakomybės, kurios, šiaip jau pas mus nėra. Juk institucijų atstovai beveik niekada neneša jokios atsakomybės už savo sprendimus. Taigi, jei jiems šį kartą teks atsakyti, tai jie kitą kartą pagalvos. Kitas dalykas – partijos, kurios į rinkimus stumia teisus. Na, jos yra tokios, kokios yra, mes nepasižymime dideliu išrankumu, tai mūsų postsovietinis palikimas.
O ir žmonės Lietuvoje, nepasitiki teisėsauga, nepasitiki priimtais sprendimais. Mano, kad jei kažkas yra persekiojimas, tai jis gali būti geras. Tai, iš praeities ateinantys dalykai. Tai, sovietinis paveldas, praktikos gajos, nepasitikėjimas valstybe atsineštas dar iš ten ir suponuoja atitinkamą politinę kultūrą. Sąrašuose masė teistų asmenų, tai reiškia, kad su partijomis ir mūsų partine sistema kažkas blogai“, – kalbėjo politologas.
Kalti ir teismai, ir VRK
Politologė Rima Urbonaitė tikina, kad sumaištis VRK ir teismuose neleidžia aiškiai pasakyti, kas kaltas ir kodėl taip atsitiko. Nes dedamųjų – daug.
„Štraupaitės ir Tubio situacijos skiriasi, bet buvo žinomos jų istorijos, buvo žinoma, kad jie eina per skirtingas teismų instancijas. Apeliacinio teismo pranešimą dėl ponios Štraupaitės mes matėme dar vasario 23 dieną. Matome, kaip buvo vėluojama kreiptis į teismus, kad jie pateiktų savo poziciją. Dėl ponio Tubio buvo dar anksčiau. Taigi, pritariu buvusiai VRK pirmininkei, kuri sako, kad VRK neįdėjo visų galimų pastangų, kad išaiškinimai ateitų kuo anksčiau. <...> Žinoma, klaustukas yra dėl pačių teismų nuosprendžių ir to, kaip, kada buvo padarytos galutinės išvados. Nes matoma, kad yra draudimas trejus metus D. Štraupaitei būti skiriamai į pareigas savivaldoje.
Bet lyg ir nėra draudimo būti renkamai. Bet jei žiūrėtume į atitinkamą straipsnį, kuriuo vadovaujasi teismas, tai ten kalbama apie „renkamam ar skiriamam“. Tai nereiškia, kad iš karto reikia taikyti abu, nes yra žodis „ar“. Teismas turi tiksliai pasakyti, kas ir kaip ribojama.
Mano nuomone, čia ir prokurorui yra daug klausimų, nes jis galėjo apeliuoti ir vertinti. Tai reiškia, kad nė viena grandis, kuris veikė, nekreipė į tai deramo dėmesio. Nors turėjo kilti klausimas, kas bus, jei ji vėl norės tapti mere. Taigi, yra klausimų ir prokurorams, pastabų teismams, kad reikia būti preciziškiems. Nes dabar teismas pasakė, kad jie taiso apsirikimo klaidą, tai rodo, jog paliktos klaidos mums gali kainuoti pakankamai brangiai“, – sakė R. Urbonaitė.
Pasak jos, D. Štraupaitė pasinaudojo tuo, kuo galėjo ir net turėjo pasinaudoti. Bet kyla etikos klausimų, kaip, tarkime, reikės suktis iš absurdiškos situacijos, jei D. Štraupaitė bus išrinkta mere ir skirs žmones į pareigas, į kurias pati pretenduoti negali dėl teismo nutarties.
Politologė taip pat sako, kad visa situacija yra nekokia, nes viskas vyksta tarp pirmo ir antro rinkimų turo.
„Kai rinkėjas, likus dienai iki išankstinio balsavimo pradžios, sužino iš ko jis turi rinktis – nėra gerai. Bet yra klausimas ir kaip šie žmonės, teisiami, teisti žmonės, atsidūrė antrame ture? Kokią mes turime toleranciją? Juk šie žmonės gavo teistumus už veikas einant mero pareigas. Man kyla klausimas dėl rinkėjų pakantumo.
Nesakau, kad rinkėjai negali rinktis, gali. Bet klausimas, kas vyksta? Kai nuolat piktinamasi, kad visi eina prie lovio, visi vagia, bet patys balsuoja už tuos, kurie turi problemų dėl užimamų pareigų, nusikaltimų padarytų būtent tada. Tai – paradoksas. Gal kandidatai sugeba kažkuo įtikini rinkėjus?“, – klausė politologė.
Partijos į rinkimus vedasi bet ką
Tiesa, partijų vaidmuo čia taip pat nėra antraeilis, todėl atsakomybės vien tik rinkėjams permesti nereiktų.
„Partijos į rinkimus meta žmones, kurie yra tokiuose teisminiuose procesuose. Jie yra nubausti už veikas, padarytas einant mero pareigas. Tai – nesuvokiama, neįtikėtina. Ir tai nėra atsitiktinumai, nes sąrašuose pilna teistų, kai kurie jų – ne po vieną kartą. Rinkėjai, žinoma, turi teisę rinktis, bet mes turėtume tirti, kas lemia jų pasirinkimus. Negaliu uždrausti ir kandidatuoti, bet lieka daug klausimų politinėms partijoms. Na, o VRK turės skaudžių pamokų. Rinkėjams gali kilti klausimų, tai įneša chaoso, o chaosas per rinkimus visada yra blogai. Tokio dalyko aš nepamenu ir panašu, kad VRK namų darbų nepadarė“, – sakė politologė.
Ji pridūrė, kad dabar svarbu ir tai, kaip VRK kalbės apie šiuos dalykus.
„Aš suprantu, VRK turėjo teismų sprendimus ir jie yra skirtingi, o jei jais vadovaujiesi, natūralu, kad priimsi skirtingus sprendimus. O čia dar svarbu ir dėl laiko. Ar VRK viską padarė laiku? Abejonių yra“, – pasvarstė R. Urbonaitė, pridūrusi, kad visgi tai nėra didelio masto tragedija, vargu ar VRK, kaip institucija bus imta masiškai nepasitikėti.
Viskas, pasak jos, būtų visiškai kitaip, jei šiuos klausimus VRK būtų išsprendusi iki pirmojo rinkimų turo.
Žmonės nesupranta, kas vyksta
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas, kalbėdamas apie rinkimų nesusipratimas ir tai, kaip dabar atrodo VRK bei kitos institucijos sakė, kad svarbiausia šioje sumaištyje paprastai paaiškinti, kas nutiko, kodėl taip yra ir kas bus darome ateityje.
Žmonėms, pasak jo, sunku suprasti vingrius VRK ir teismo sprendimus, bet jie privalo žinoti, kas vyksta, nes eina balsuoti. Nepasitikėjimas šiomis institucijomis itin nelaukiamos rinkiminės sumaišties, kokią dabar matome, rezultatas.
„Kai kalbame apie rinkimus ir komunikaciją rinkimų metu mes dažnai kalbame tik apie VRK ir jos atsakomybes. Bet kartu svarbu suprasti, kad tai – platesnis laukas, yra ir daugiau veikiančiųjų asmenų. Taip, VRK per rinkimus yra labiausiai matoma, bet pati sistema yra sudėtingesnė. Bet kokia informacija išėjusi iš VRK ar kitų institucijų rinkimų metu yra automatiškai politizuojama. Kalba juk eina apie politikus, dalyvaujančius rinkimuose.
O kalbant apie dabar susiklosčiusią situaciją, tai aiškūs keli dalykai: žmonėms sunku suprasti, kas ir kodėl vyksta, nes sistema, kalba yra komplikuota. Dalyvių daug, politikai informaciją išnaudoja savo naudai. O informacijos greitis – didžiulis, viskas keičiasi akimirksniu. Gaunasi informacinė košė. <...> Šie rinkimai, kaip ir rinkimai prieš tai, yra lydimi vienokių ar kitokių skandalų. Realiai labai trūksta koncentruotos, realios informacijos.
Reikia suprasti, kad sprendimai, tarpiniai ar galutiniai, kurie išeina iš VRK, teismų lūpų, jie bus interpretuojami. Taigi, trūksta elementaraus paaiškinimo, kas nutiko, apie ką visa tai buvo“, – pasakojo A. Katauskas, pripažinęs, kad tokie dalykai kelia rezonansą ir įvairias nuomones.
Situacija su VRK ir teismų sprendimais komunikacijos specialistui primena pensijų kaupimo klausimus, kai daug specialistų apie tai kalba, bet tai, ką jie kalba supranta gal tik jie patys.
Jis patikino, kad „gražiai išeiti“ iš situacijos, kurioje dabar atsidūrė VRK – nepavyks, nes bet kokį sprendimą ir jo vykdymą lydės visuomenės ir politikų nusivylimas. Vienų – dėl to, kad neaišku kur dingo jų balsai, kitų – dėl painiavos patenkant į antrą turą, trečių – dėl teisminės sumaišties.
„Galime matyti ir teisinių žingsnių, žmonės investavę į antrą turą, bet dabar ten jau nedalyvausiantys gali to imtis. Galimai mes visko dar pamatysime. Reikės paaiškinti visuomenei, dalyviams, kokios taisyklės dabar galios.
Nes nebuvo tokios rinkiminės situacijos, kad štai išmeta, tada vėl grąžina. Kažkas turės atsistoti ir paaiškinti, kokia problema ir kaip tai spręsime ateityje. Bijočiau, jei šiam reikalui nurimus niekas to nenagrinės toliau“, – svarstė A. Katauskas, pabrėžęs, kad žmonėms, jei bus neatsakyta į kilusias dvejones, gali pasidaryti „aišku“, kad ir kituose rinkimuose dalyvauti neverta, nes gal balsas vėl nueis į šiukšlių dėžę.
Pasak jo, reikia daugiau komunikacijos, asmeninės atsakomybės, gal – pavyzdžio ir Covid -19 komunikacijos, kai buvo siekiama tiksliai paaiškinti žmonėms, kas ir kodėl.
„Negalime to pašluoti po kilimu. Nes žmonės, politikai apie tai kalbės, ypač tie, kurie nukentėjo“, – tikino ekspertas, pabrėžęs, kad būtina viską išaiškinti kaip galima greičiau.
