„Realaus gyvenimo“, t. y. nacionaliniais elektroninės sveikatos įrašais grįstus, duomenis šią savaitę Seime pristatę gydytojai aptarė vieną didžiausių šių dienų sveikatos iššūkių – širdies, inkstų ir metabolinio sindromo (ŠIMS) paplitimą bei diagnostikos spragas, kurios lemia vėlyvą ligų nustatymą ir prastėjančias gydymo galimybes.
Išanalizavę daugiau nei 920 tūkst. suaugusiųjų sveikatos įrašų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkai nustatė, kad vienas iš šešių Lietuvos suaugusiųjų, vyresnių nei 40 metų (tyrimo dalyvių vidutinis amžius buvo 66,9 metai), turėjo 4 stadijos ŠIMS.
„Rezultatai tokie, kad iš tirtų pacientų daugiau nei 30 proc. yra patyrę didžiuosius kardiovaskulinius įvykius, tai atspindi situaciją, kad Lietuvoje daugiausiai yra sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) ir nuo jų dažniausiai mirštama.
Taigi diskutavome, ką galime padaryti, kad šią stadiją pasiekusių žmonių būtų kuo mažiau. Atkreipėme dėmesį, kad ankstyvose stadijose nėra laiku diagnozuojama lėtinė inkstų liga, ankstyvos širdies nepakankamumo stadijos“, – Lietuvos asociacija „Gyvastis“ organizuotoje spaudos konferencijos metu kalbėjo Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentė Džilda Veličkienė.
Pavojaus signalas – vos keliais centimetrais didesnis liemuo
Pasak gydytojos, norint globaliau spręsti šią problemą, kad ateityje būtų mažiau sergančių jau galutinėmis ŠIMS stadijomis, būtina kalbėti apie dar ankstyvesnę būklę – kad ir labai nedidelį svorio padidėjimą.
„Gali būti vos kelių centimetrų liemens apimties padidėjimas, labai nežymus gliukozės kiekio padidėjimas ir šiai per didelio kūno svorio problemai reikia skirti dėmesio“, – pabrėžė gydytoja.
Pasak tyrimo duomenų, dažniausiai pasitaikančios ŠIMS priežastys – nutukimas (21,2 proc.) ir 2 tipo cukrinis diabetas (17,2 proc.). Tarp širdies komplikacijų pirmauja širdies nepakankamumas (25,4 proc.). Dar 29 proc. pacientų vidutinis kūno masės indeksas atitinko antsvorio kategoriją.
Dž. Veličkienė pabrėžė, kad tuo metu ryšys tarp padidėjusio kūno svorio, cukrinio diabeto, inkstų ir širdies ligų yra aiškiai apibrėžtas ir abipusis. „Sergantieji cukriniu diabetu dažniau turi inkstų pažaidas, tai lemia širdies ligas, pastarosios lemia inkstų pažeidimą.
O antsvoris ir nutukimas šiandien pripažįstama kaip lėtinė progresuojanti recidyvuojanti liga, bloginanti gyvenimo kokybę ir trumpinanti jo trukmę“, – konstatavo gydytoja.
Pažeidimus gali įtarti dar nejaučiant simptomų
LSMU Kardiologijos klinikos profesorė Indrė Čeponienė pasakojo, kad šios populiacijos duomenis analizuojant iš kardiologinės pusės, kalbant apie širdies nepakankamumo diagnostikoje naudojamos biožymenis, apie 35 proc. pacientų jau turėjo ŠKL arba inkstų ligas.
„Nedidelei daliai šių pacientų buvo atliktas natrio urezinio peptido žymuo, kuris yra jautrus ir pasaulyje itin rekomenduojamas naudoti žymuo tiek širdies nepakankamumo diagnostikai, gydymo efektyvumo vertinimui, prognozės stebėjimui ir ankstyvai diagnostikai tiems pacientams, kurie dar net neturi simptomų kaip ankstyvas širdies streso žymuo.
Norime atkreipti dėmesį į paslaugos reglamentavimą Lietuvoje – šeimos gydytojas gali teikti ir tyrimą atlikti nuo 2023 m., tačiau tam yra tam tikrų apribojimų – tyrimas atliekamas tik kartą į metus ir tik esant dusuliui.
Bet, kaip žinia, širdies nepakankamumas pasireiškia ne vien dusuliu, yra ir krūvio tolerancijos sumažėjimas, nuovargis, kulkšnių tinimas, simptomų yra ir daugiau, ypač sergantiesiems cukriniu diabetu, kurie tų simptomų net neišsako, nors jau yra pažaida. Tad siūlytume išplėsti šio tyrimo atlikimo galimybes“, – pabrėžė specialistė.
Lėtine inkstų liga serga kas dešimtas
LSMU Nefrologijos klinikos profesorė, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentė Inga Arūnė Bumblytė tuo metu atkreipė dėmesį į dar vieną pasaulinę sveikatos problemą – lėtinę inkstų ligą.
„Lėtinės inkstų ligos yra gana paplitusios populiacijoje, kas dešimtas iš mūsų turime vienokią ar kitokią lėtinės inkstų ligos stadiją. Kadangi ankstyvos stadijos yra visiškai nejuntamos, ne veltui sakoma, kad lėtinės inkstų ligos yra labai klastingos.
Tad jos yra labai pavojingos, nes anksčiau ar vėliau sukelia inkstų nepakankamumą ir galų gale jie visai nustoja veikti ir tada mums reikia dializių, inkstų transplantacijos.
Kai inkstų liga pradeda vystytis, ji dar sukelia visą eilę grandininių reakcijų, tai yra, blogina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą ir didina mirties nuo šių ligų riziką, didina bendrą mirtingumą, sukelia priešlaikinę ankstyvą mirtį.
Bet gera žinia ta, kad lėtinę inkstų ligą galime labai lengvai diagnozuoti – reikia šlapimo tyrimo, dar geriau – šlapimo tyrimas būtent dėl albumino kiekio, tai toks atskiras šlapimo tyrimas ir kraujo tyrimas, kur patikrinamas serumo kreatininas. Remiantis šiais paprastais tyrimais galima nustatyti net ankstyvas stadijas“, – pabrėžė daugiau nei 30 metų patirtį turinti gydytoja.
Ji priminė, kad aiškiai žinoma, jog lėtinę inkstų ligą sukelia tokios ligos kai diabetas, hipertenzija, kitos širdies ir kraujagyslių ligos. „Žinome kaip jas gydyti, vadinasi, galime kontroliuoti. Šiandien yra atsiradę ir nauji vaistai, kuriuos irgi, jeigu reikia, galima skirti lėtinės inkstų ligos progresavimui stabdyti“, – kalbėjo A. Bumblytė.
Pagalbos negauna, nes nenustato ligos
VU Nefrologijos klinikos profesorius, Lietuvos inkstų fondo prezidentas Marius Miglinas savo ruožtu apgailestavo, kad nemažai pacientų negauna gydymo, nes diagnozė paprasčiausiai nėra nustatoma.
„Ligoninėje susiduriame jau su labai sudėtingais pacientais, kurie dializuojami, transplantuojami arba jiems reikia inkstų biopsijų. Bet tai yra ledkalnio viršūnė, nes inkstai yra labai „kantrus“ organas, „nesiskundžia“, yra nematomi, jei specialiai nepatikrinti.
Mūsų tyrimas beveik iš milijono įrašų E. sveikatoje parodė, kad lėtinė inkstų liga yra diagnozuojama per retai – iki 80 proc. ir daugiau tų atvejų nematome dėl įvairių priežasčių – neatliekami tyrimai, o jei ir padaromi, nesuteikiama reikšmės, neįrašoma lėtinės inkstų ligos diagnozė.
Dabar atsirado galimybė arba išvengti inkstų ligos arba ją labai sulėtinti. Tai yra papildomi gyvenimo metai pacientams, kai nereikia dializių, inksto transplantacijos, yra prieinamos naujos vaistų klasės. Jie yra prieinami Lietuvoje, tik ne visi pacientai, kuriems reikalingas toks gydymas, yra nustatomi ir gydomi“, – konstatavo nefrologas.
Specialistai apibendrindami akcentavo, kad atsižvelgiant į didelį ŠIMS paplitimą bei sunkias jo vėlyvųjų stadijų pasekmes, akivaizdu, jog Lietuvoje būtina anksčiau ir dažniau taikyti diagnostinius tyrimus, siekiant anksti nustatyti su ŠIMS susijusius atvejus ir laiku pradėti gydymą, stabdantį sindromo progresavimą iki vėlyvųjų stadijų.
