Darbe teigiama, kad ankstesni susirgimai, vietoje to, kad sukurtų nedidelę apsaugą nuo pakartotinio užsikrėtimo, tik pakenkia imuninės sistemos gebėjimui virusą nugalėti.
SARS-1 virusas buvo daug mirtingesnis, tiesa, ne taip lengvai plintantis, kaip SARS-CoV-2. Tačiau dauguma kitų koronavirusų šeimos narių, kuriais užsikrečia žmonės, sukelia ne ką daugiau nei paprastą peršalimą, kurio simptomai nesiskiria nuo kitų, plačiai paplitusių rinovirusų.
Daugelis žmonių per savo gyvenimą užsikrečia gausybe šių nepavojingų koronavirusų, o žmogui senstant, šių užsikrėtimų skaičius didėja. Tyrimus, kuriuose teigiama, kad dėl ankstesnių susirgimų organizme susidaro su Covid-19 kovojantys antikūnai, kai kurie asmenys interpretavo kaip išankstinio imuniteto įrodymus.
Tačiau dr, Amy Chung iš Peterio Doherty‘io instituto „IFLScience“ sakė, kad pandemijos pradžioje virusologai aktyviai domėjosi šiais antikūnais ne ieškodami imuniteto įrodymų, o siekdami sužinoti, ar jie gali lemti klaidingai teigiamus Covid-19 tyrimų atsakymus.
Vaikai nuolat yra apsupti daugybės žmonių, todėl peršalimu jie suserga daug dažniau nei suaugusieji, tiesa, virusas juos paveikia ne taip smarkiai. A. Chung anksčiau manė, kad tai gali būti viena iš priežasčių, lemiančių didelius skirtumus tarp Covid-19 infekcijos pasekmių skirtingose amžiaus grupėse. Dabar yra aišku, kad mokslininkė iš dalies buvo teisi, tačiau šio reiškinio priežastis yra visai kitokia.
A. Chung pasakojo: „Prieš pradėdami šį tyrimą, kėlėme hipotezę, kad skirtumus tarp žmonių imuninių reakcijų į Covid-19 lemia tai, jog vaikai turėjo didesnę tikimybę būti neseniai persirgę sezoninio koronaviruso infekcija, ir todėl galimai turi išlikusį imunitetą, apsaugantį juos nuo Covid-19. Tačiau iš tikrųjų yra atvirkščiai. Senyvo amžiaus žmonių organizmuose buvo rasta daug subrendusių antikūnų (žinomų kaip IgA ir IgG), kurie parodo pakartotinį susidūrimą su koronavirusais. Jų imuninė sistema turi imunologinę atmintį, kuri tikriausiai Covid-19 virusą palaikė dar vienu nepavojingu koronavirusu, ir dėl to nesukėlė stiprios imuninės reakcijos.“
Prieš tai daug kartų kėlusi nereikalingą paniką, imuninė sistema priprato prie koronavirusų, kaip nepavojingų įsibrovėlių. Todėl panašus į juos, bet iš tiesų mirtinas virusas, imuninei sistemai yra visiškai netikėtas.
A. Chung ir kiti tyrimo bendraautoriai publikavo savo tyrimo išvadas žurnale „Nature Communications“. Mokslininkė „IFLScience“ pripažino, kad tyrimo rezultatai nėra galutiniai, nes atliekant tyrimą buvo analizuoti vos 50-ies Covid-19 infekcija sergančių pacientų ir 244-ių įvairaus amžiaus žmonių kraujo mėginiai.
„Vienas iš gyvenimo Australijoje privalumų yra tai, kad mes turėjome mažai susirgimų. Tačiau tai reiškė, kad tinkamų vaikų tyrimui paieška užėmė daug laiko“, – pasakojo A. Chung. Nepaisant to, kai kurie šiame darbe pateikti faktai buvo patvirtinti didesnių tyrimų.
A. Chung išvados sutampa ir su sparčiai populiarėjančiu aiškinimu, kodėl gripas yra pavojingesnis seniems žmonėms. Taip nutinka ne tik dėl susilpnėjusios imuninės sistemos, bet ir dėl to, kad užsikrėtus nauja gripo atmaina, imuninę sistemą, kaip sakė A. Chung, „išblaško“ atpažįstamos viruso dalys.
Mokslininkė pridūrė, kad bandymai išvengti bet kokių koronavirusų, būtų beprasmiai. „Turėtume susitelkti į kuo greitesnį senyvų žmonių skiepijimą“, – sakė A. Chung. Ji mano, kad jeigu jos darbas bus patvirtintas, jis galės padėti patobulinti vakcinų kūrimą.
A. Chung taip pat įrodė, kad vaikų imuninės sistemos ne tik blokuoja virusą, bet ir jį sunaikina. Deja, senstant žmogus praranda šį gebėjimą.
„Dauguma vakcinų tyrimų sutelkia dėmesį tik į antikūnų atsaką, o ne į tai, ar skiepas iš tiesų padeda sunaikinti virusą. Mes bandome vertinti tokį atsaką po pasiskiepijimo“, – sakė ji.
