Lietuvos sentikių bažnyčia nuo penktadienio visus metus minės savo įsikūrimą šalyje prieš tris šimtus metų.
Rytų krikščionių atšakos sentikybės pradžia Lietuvoje skaičiuojama nuo tada, kai 1710 metais dabartiniame Rokiškio rajone pastatyta pirmieji maldos namai.
Sentikybė pasaulyje atsirado po to, kai XVII amžiuje dalis stačiatikių religinės bendruomenės nepritarė patriarcho Nikono vykdytai reformai. Patys sentikiai ir dabar yra išsiskirstę į įvairias atšakas, tačiau didžiausios yra dvi – tie, kurie pripažįsta dvasininkus ir tie, kurie ne. Pastarųjų bažnyčiose pamaldas bei religines apeigas veda patys parapijiečiai arba dvasios tėvai.
Be to, sentikiai nuo stačiatikių skiriasi dar ir tuo, kad žegnojasi dviem pirštais, pripažįsta tik senąsias ikonas, liturgines knygas, apeigas ir aštuongalį kryžių.
Šiandien sentikių visame pasaulyje yra apie 3 mln. – daugiausiai Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Rumunijoje.
Lietuvoje sentikybės tradicijos prasidėjo dar XVII amžiaus pabaigoje, kai čia gyventi atvyko pirmieji sentikiai, bėgę nuo Rusijos caro vykdyto religinio persekiojimo ir diskriminacijos. Caro valdžia siekė, kad sentikiai pereitų į oficialiąją stačiatikybę.
Šiandien Lietuvoje sentikių bendruomenei priklauso apie 27 tūkst. žmonių, veikia apie 60 sentikių bendruomenių, daugiausiai – didžiuosiuose miestuose. Pagal tikinčiųjų skaičių tai trečia religinė bendruomenė šalyje.
Lietuvos radijas
