Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį svarsto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus. Jais norima nustatyti, kad smurtaujančiam asmeniui policijos pareigūnas per 12 val. nuo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje gali skirti orderį – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, arba nesilankyti pas auką, jei gyvena atskirai, nebendrauti, nepalaikyti ryšių ir pan.
Kol kas numatyta, kad orderis negalėtų būti skiriamas ilgiau nei 72 valandoms. Jei jį reikėtų pratęsti, policijos pareigūnas per 48 val. dėl to privalėtų kreiptis į apylinkės teismą. Teismas orderį galėtų pratęsti ne daugiau nei dar 12 parų. Orderis nustotų galioti, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama kokia nors kardomoji priemonė.
„Atliepia dalį konvencijos nuostatų“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant tokį būdą apsaugoti smurto artimoje aplinkoje aukas, dalis Seimo narių ėmė kelti klausimą, ar tokiu atveju Lietuvai išvis bereiks Stambulo konvencijos.
„Ar bereikia mums laužyti ietis dėl Stambulo konvencijos, galgi tai yra pagrindas nuo smurto artimoje aplinkoje ir tai apima plačiai ir moteris, ir visus, kurie tik patenka. Tai Stambulo konvencijos priėmimo kaip ir nebereikia?“ – Seime trečiadienį klausė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė.
Pasak SADM Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėjos Jolantos Sakalauskienės, parengtos įstatymo pataisos iš dalies įgyvendina tai, kas numatoma Stambulo konvencijoje.
„Stambulo konvenciją yra tas dokumentas, kuris apibrėžia valstybės poziciją, kaip valstybė pasisako smurto klausimais, smurto dėl lyties klausimais. Šiuo atveju įstatymas apima platų spektrą pagalbos aukai, pagalbos ir darbo su smurtautojais mechanizmo nustatymus.
Tai, manau, šis klausimas turi dvi puses – kaip valstybės pasisako ir ko imasi dėl smurto dėl lyties ir visų kitų klausimu, ką nusako Stambulo konvenciją. Į jūsų klausimą, taip jis atliepia dalį Stambulo konvencijos nuostatų“, – komitete kalbėjo J. Sakalauskienė.
Analogišką klausimą kėlė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.
„Iš praktinės dalies iš Stambulo konvencijos – kas yra perkelta ir kas dar yra neperkelta, nekalbant apie tuos ideologinius skirtumus?“ – klausė Seimo narys.
Vis tik, kaip teigė J. Sakalauskienė, ministerija vis dar dirba su Stambulo konvencija ir sprendžia dėl kai kurių nuostatų perkėlimo. Ne visi konvencijoje paliesti klausimai nugulė ministerijos paruoštose pataisose.
„Norėčiau pabrėžti, kad, jeigu mes kalbame apie Stambulo konvenciją, tai didelis akcentas yra dedamas smurtui dėl lyties. Tai šitoje vietoje mes dar turime diskusijų ir žiūrime, nagrinėjame Stambulo konvenciją, dirbame ties vertimu, šitas klausimas dar yra spręstinas ir diskutuotinas.
Kitas dalykas, Stambulo konvencija dar kalba apie monitoringo įrankius ir aiškų valstybės įsipareigojimą, kaip mes tai atliksime. Tai šis įstatymas nenustato kažkokių atskirtų monitoringo įrankių ir to nekuria. Iš esmės šituo įstatymu mes sprendžiame darbą su aukomis, efektyvų, greitą, stipriname paslaugas, žiūrime į tai kompleksiškai ir įtraukiame visas institucijas“, – pridūrė ministerijos atstovė.
Tačiau su tuo nesutiko konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, teigusi, kad minėta Stambulo konvencijos nuostata dėl monitoringo tam tikra prasme bus įgyvendinta.
„Ne visai sutikčiau, kad pas mus nėra monitoringo numatyto šitame įstatyme. Kaip tik mes perkeliame kaip vieną iš Stambulo konvencijos nuostatų – reikalavimą kiekvienoje šalyje turėti smurto valdymo koordinacinį ordiną. Ir mes jį steigiame. Tai yra Stambulo konvencijos nuostata. Ir, be abejo, mūsų ketinimai įtvirtinti orderį tikrai yra Stambulo konvencijos priemonė“, – patikino V. Aleknaitė-Abramikienė.
Galiausiai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nesutiko, kad ministerijos parengtos pataisos atitinka tai, kas rašoma Stambulo konvencijoje, nes ministerija paprasčiausiai neturėjo tokio tikslo.
„Man atrodo, reikia suprasti tai, kad šitas įstatymas neturi perkelti Stambulo konvencijos į teisės aktą ir nėra toks tikslas. Stambulo konvencija, kaip žinome, labiausiai koncentruojasi į tą problemą, kad smurtas yra būtent lyties pagrindu. O smurto artimoje aplinkos įstatymas kovoja su bet kokiomis smurto apraiškomis.
Tai gali būtų smurtas prieš moteris, prieš neįgaliuosius, prieš pagyvenusius asmenis, kurie patiria bet kokį smurtą artimoje aplinkoje. Šiuo įstatymo projektu siekiame suteikti pagalbą tiems žmonėms, paslaugas, palydėjimą, statyti pasitikėjimą, kad pagalbos žmonės gali kreiptis ir gali būti apsaugoti.
Manau, tai nepakeičia Stambulo konvencijos, mes tiesiog įgyvendiname Vyriausybės programą. Stambulo konvencija yra politinis apsisprendimas, jis priklausys nuo Seimo narių“, – komitete sakė M. Navickienė.
Grės bauda iki 320 eurų
Kai Vyriausybė pritarė SADM parengtoms pataisoms ir atidavė jas svarstyti Seimui, tuo pačiu pritarta Administracinių nusižengimų kodeksą papildyti norma, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nesilaikymas užtrauktų baudą nuo 80 iki 320 eurų. Pakartotinis nusižengimas būtų baudžiamas nuo 300 iki 780 eurų.
Taip pat už tai galėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
SADM duomenimis, pernai iš registruotų nusikaltimų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 29 nužudymai, 213 sveikatos sutrikdymų, 6568 fiziniai skausmo sukėlimai, 327 grasinimai nužudyti.
Galutinius sprendimus dėl minėtų įstatymų projektų priims Seimas
