Išgirdęs naujieną apie pensijų didinimą, opozicijos narys neslėpė apmaudo: „Aš esu apšalęs“

Šiuo metu pensijų gavėjai, turintys minimalų stažą (15 m.), bet neturintys būtinojo stažo (32 m.), gauna įgytam stažui proporcingai mažesnę bendrosios pensijos dalį.

Priimtomis pataisomis numatyta nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį, t. y. tokie pensijų gavėjai gautų viso dydžio bazinę pensiją. Tie, kurių stažas yra didesnis, ir toliau gautų didesnę bendrąją pensijos dalį.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Navickienė: našliams mokėti sutuoktinio pensiją, jei ši buvo didesnė, būtų neteisinga

SADM: pensija turi priklausyti nuo sumokėtų įmokų, o ne nuo stažo

Sprendžiant dėl europinio minimumo – įspėja: nesitikėkite 2 tūkst. eurų atlyginimo

Paprastai kalbant, tiems, kurie turi stažą nuo 15 iki 32 metų, bendroji pensijos dalis didės daug sparčiau nei tiems, kurie turi daugiau kaip 32 metus stažo.

Valdantieji tikina, kad taip skurdžiausius senjorus traukia iš skurdo duobės. Taip pat nurodoma, kad dar po metų pensijų indeksavimo naudą labiau pajus tie, kurie per gyvenimą dirbo ir įmokų „Sodrai“ mokėjo daugiau.

Kilo audra dėl pensijų reformos

Įmokų reikšmės didinimas, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, tinkamas kelias raginti žmones ne tik dirbti, bet užsidirbti ir žinoti, kad tai atsilieps jų pensijai.

„Darbo stažo įtaka, nepaisant manipuliacijų viešojoje erdvėje, niekur nedingsta – atsiranda universalumas tik vienoje dalyje. Žmonės, kurie dirbo virš 30 metų ir daugiau, bazinėje dalyje jų pensija indeksuojasi sparčiau“, – trečiadienį vykusiame susitikime su Darbo partijos frakcija Seime sakė ministrė.

Jai antrino ir viceministras Audrius Bitinas, sakydamas, kad asmens įgytas stažas nėra eliminuojamas: „Kai asmens stažas mažesnis už būtinąjį, bendroji pensijos dalis mažinama, o kai didesnė – didinama. Papildomai prie mažų pensijų šiai dienai yra mokamos priemokos ir įvedus šį universalų principą priemokos jau po truputį išnyks, o per keletą metų jų nebeturėsime“, – aiškino jis.

Reaguodami į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų pasisakymus, Darbo frakcijos nariai negailėjo nei klausimų, nei pastabų šiai reformai.

Parlamentarui Vytautui Gapšiui neaišku, kodėl keliais eurais daugiau kils pensija tiems asmenims, kurie neišdirbo 32 metų būtinojo stažo reikalavimo.

„Žmonės jaučia didžiausią jautrumą  lūžio taškuose – jie dirbo daug metų. <…> Dabar atsiranda tokių situacijų, kai tau apsimokėjo labiau nedirbti negu dirbti. Lūžio taškuose esantiems reikėjo daryti pereinamuosius laikotarpius“, – aiškino jis, teiraudamasis ministrės, ką jam pasakyti būtinąjį stažą išdirbusiam žmogui, kurio pensija beveik nesiskirs nuo turinčių mažesnį stažą.

„Kalbėti apie tai, kad visa reforma yra sukoncentruota į 10 proc. žmonių, man atrodo, būnant politiku, yra mažų mažiausiai nekorektiška. Reikia žmonėms paaiškinti realią situaciją, kaip tas modelis veikia. Aš pati važiuoju po regionus, kalbuosi su žmonėmis, aiškinu jiems, kiek mes turime valstybėje resurso ir kokias problemas mes su juo galime išspręsti.

Nesutikau nė vieno, kuris po pokalbio nesuprastų esmės. Priklauso nuo to, ar yra noras žmonėms paaiškinti, ar pasakyti kažkokią svarbią antraštę, kuri užvadintų reformą tarsi į vieną grupę nukreiptu dalyku“, – diskusijoje V. Gapšiui aiškino M. Navickienė.

„Aš esu apšalęs“,— po tokio ministrės atsakymo sakė politikas.

SADM atstovė teigia suprantanti žmonių nepasitenkinimą

Klausimus SAM atstovams uždavinėjo ir kiti Darbo partijos frakcijos nariai. Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad SADM nepaaiškina, kiek su visomis su įvairiomis priemokomis pensijos gaus žmonės turintys ne pilną darbo stažą.

„Mes norėtume didesnio pokyčio pensijų galutiniuose dydžiuose tarp tų asmenų, kurie realiai dirba daugiau. Suprantame, kad visus reikia traukti iš skurdo, bet mūsų Darbo partijos noras yra matyti daugiau dirbusių žmonių didesnę įtaką pensijų galutiniam dydžiui“, – kalbėjo ji.

SADM pensijų skyriaus vadovė Inga Buškutė paaiškino, kad jei senjoro suminė visų pensijų gaunamų nesiekia 260 eurų, turint visą stažą jam primokamas skirtumas.

„Tarkime, žmogus gauna 200 eurų socialinio draudimo pensiją, 30 eurų nukentėjusių našlių išmoką už savo buvusį sutuoktinį. Žmogui iki 260 eurų trūksta 30 eurų, nors turi visą stažą, tuomet jam bus primokama ta suma“, – sakė ji.

Taip pridurdama ji nurodė, kad jei žmogus 15 metų dirbo už minimaliąją mėnesinę algą, jo pati bendroji pensijos dalis galėtų siekti apie 222 eurus.

„Bet jis gautų apie 60 eurų priemokos ir taip bazinė pensija siektų 290 eurų“, – aiškino SADM atstovė, pridurdama, kad supranta žmonių nepasitenkinimą ir pyktį.

Seimo narys Aidas Gedvilas taip pat teiravosi, ar tikrai minimalioji pensija nebus mažesnė nei Lietuvoje nustatyta skurdo riba – 260 eurų.

Parlamentaro nuogąstavimą I. Bučaitė paaiškino teigdama, kad pradžioje dar atsiras žmonių, kuriems reiks priemokos, jei pastarieji neturės privalomojo stažo: „Tai yra kelių metų laikotarpis, kuomet grindys atitiks minimalių vartojimo poreikių dydį“.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad bendroji pensijos dalis gavėjams, turintiems stažą, mažesnį už būtinąjį, bus perskaičiuota iki 2022 metų birželio 30 dienos.

Kitaip tariant, pensijų gavėjai, kuriems naujo dydžio pensija priklauso jau nuo 2022 m. sausio mėnesio, tačiau perskaičiuotą pensiją ir susidariusią nepriemoką už kelis mėnesius gaus ne vėliau kaip iki birželio mėnesio pabaigos. 

Individualioji dalis irgi keičiama

Svarstomais pakeitimais numatoma įtvirtinti naują, papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai. Šie pokyčiai esą sudarytų sąlygas vykti spartesniam, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimui.

Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pensijos kitąmet bus didinamos žymiai sparčiau: labiau didės individualios dalies koeficientas – beveik 13 proc. Bendrai pensijos kitąmet vidutiniškai didės apie 11 procentų.

Pagal projektą, pensijos individualioji dalis būtų indeksuojama tais atvejais, kai Lietuvos statistikos departamento vėliausiai paskelbtas 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc. ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc.

Tokiu atveju individualioji pensijos dalis būtų indeksuojama papildomai, prie dabartine nustatyta tvarka apskaičiuoto indeksavimo koeficiento IK pridedant papildomą indeksą. Papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas negalėtų būti taikomas, jei indeksavimo metais būtų prognozuojamas neigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautų rezultatas arba jei apskaičiuotas papildomas indeksas yra mažesnis negu 1,01. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu senatvės pensiją gauna daugiau kaip 610 tūkst. gyventojų. 

 Skaičiuojama, kad dėl priimtų pakeitimų vidutinė senatvės pensija didėtų 51 euru nuo 414 iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. siektų 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didėtų nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

„Lėšų poreikis įstatymų pakeitimams 2022 metais būtų apie 138 mln. eurų, tai yra papildomam individualiosios pensijų dalies indeksavimui būtų skiriama 70 mln. eurų, o bendrosios pensijų dalies perskaičiavimui – 68 mln. eurų“, − pristatydama pokyčius anksčiau yra kalbėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Naujos išmokos – visiems vienišiems ir neįgaliesiems

Pagal planuojamus Vienišo asmens išmokos įstatymo pakeitimus, nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – galėtų gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės nepriklausomai, kokios jų pajamos ar turtinė padėtis. Pavyzdžiui, buvusi prezidentė D. Grybauskaitė gauna nemažą europinę išmoką už tai, kad buvo Europos komisarė.

Be to, jai priklauso ir nemaža prezidento renta. Ji taip pat turi teisę į įprastinę senatvės pensiją. Įsigaliojus priimtam įstatymui, jai bus mokama dar papildomi 32 eurai vienišo asmens išmokos. Įstatymo projektu siekiama Valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigai nustatyti pareigą skirti vienišo asmens išmoką be asmens prašymo, t. y. atsisakyti nuostatos, kad vienišo asmens išmoka skiriama asmens prašymu.

„Sodra“ iki kitų metų sausio 31 dienos sudarys sąrašą asmenų, kurie atitinka įstatymo sąlygas gauti vienišo asmens išmoką, ir iki kovo 31 dienos jas priskirs bei išmokės nepriemokas, jeigu tokios susidarys“, − anksčiau tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Nuo 2023 m. vienišo asmens išmoka būtų lygi vienam socialinio draudimo našlių pensijos baziniam dydžiui.

„Tai reiškia, kad vienišo asmens išmoka didės tiek, kiek bus indeksuojama socialinio draudimo našlių pensija“, − tvirtinama aiškinamajame rašte. Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją gaus daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. 2022 m. vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4 mln. eurų.