Gitanas Nausėda siūlo ją skirti vietoj kadenciją gruodžio 29 dieną baigiančio Evaldo Pašilio.
„Tai viena profesionaliausių prokurorių, ji dalyvavo tiriant ne vieną rezonansinę bylą. <...> Kandidatė yra pripažinta prokurorų bendruomenės narė“, – iš Seimo tribūnos kandidatę pristatė prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė.
Pasak jos, šalies vadovas naujam generaliniam prokurorui kelia aukštos profesinės kompetencijos, atsparumo politiniam ir bet kokiam kitokiam poveikiui, aukštų skaidrumo standartų lūkesčius.
„Generalinis prokuroras turi lyderiauti procesams su ikiteisminio tyrimo institucijomis, turi būti drąsus priimti pagrįstus, bet nebūtinai populiarius sprendimus, tinkamai juos paaiškinti visuomenei. Turi būti aktyvus teisėkūros srityje“, – kalbėjo prezidento patarėja.
J. Šovienės tvirtinimu, G. Nausėda tikisi, kad naujoji generalinės prokuratūros vadovybė pagerins prokuratūros prestižą visuomenėje.
„Kiekvienas mūsų, ir jūs, ir aš, ir visi Lietuvos žmonės, norėtume gyventi geresniame pasaulyje. Pasaulyje, kuriame nėra smurto, nėra vagysčių, sukčiavimo korupcijos. <...> Deja, taip nėra. Mes gyvename pasaulyje tokiame, koks jis yra ir jis nėra idealus. Todėl egzistuoja baudžiamasis įstatymas, dėl to egzistuoja teisėsaugos institucijos“, – į Seimo narius kreipėsi N. Grunskienė.
Pasak jos, nuo prokurorų darbo nemažai priklauso kaip Lietuvos žmonės vertins savo valstybę ir teisingumo jausmą joje.
„Jei jūsų pritarimu tapčiau generaline prokurore, mano pirmoji ir svarbiausioji užduotis būtų – sustiprinti prokuroro profesijos prestižą“, – kalbėjo N. Grunskienė.
N. Grunskienė minėjo, kad vadovaudama Generalinei prokuratūrai siektų sukurti sisteminį vidaus tvarkos ir rizikos vertinimą – tai padėtų sumažinti profesinio aplaidumo, etikos pažeidimų ar net nusikalstamos veikos galimybes institucijos viduje.
„Skaidrumas yra antrasis iššūkis, kuris, manau, laukia generalinio prokuroro“, – sakė kandidatė.
Ji tvirtino, kad didesnio skaidrumo reikia tiek institucijos viduje, kai kalbama apie prokurorų veiklos vertinimą ir atrankas, tiek bendraujant su visuomene, kai kalbama apie rezonansinius nusikaltimus bei kitus Lietuvos piliečius dominančius klausimus.
N. Grunskienės teigimu, prokuratūrai būtinas ir daug aktyvesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiek su visomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis, teismais, tiek su Seimu bei Teisingumo ministerija.
Kandidatė tvirtino apie prokurorų darbo krūvius ir jiems tenkančią atsakomybę žinanti ne iš pasakojimų.
Kandidatė į generalines prokurores tvirtino, kad jai labai svarbu, kad žmonės prokuratūrą matytų tokią, kokią šią instituciją mato ji.
„Teisingą, atvirą instituciją, kurioje dirba profesionalūs, savo darbui atsidavę žmonės“, – sakė N. Grunskienė.
Kandidatės laukia susitikimai su frakcijomis, o dėl N. Grunskienės galimybės tapti generaline prokurore Seimas spręs ketvirtadienį.
N. Grunskienė Panevėžio apygardos prokuratūrai vadovauja nuo 2013 metų, ji turi 28 metų darbo prokurore patirtį, iš jų daugiau nei dešimt metų – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriuje.
Karjerą N. Grunskienė pradėjo 1992 metais Kupiškio rajono apylinkės prokuratūroje, 1998 metais perėjo į Panevėžio apygardos prokuratūrą ir čia kilo karjeros laiptais.
Teisininkės išsilavinimą ji įgijo Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
Pasak Prezidentūros, prokurorė dalyvavo tiriant ne vieną rezonansinę bylą, palaikė valstybės kaltinimus teisiant organizuotas nusikalstamas grupuotes, vėliau specializavosi prekybos žmonėmis bylose.
Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
