Trečiadienį Žmogaus teisių komiteto nariai bendru sutarimu pritarė iš buvusio Seimo atkeliavusiam nutarimo projektui, siūlančiam suteikti valstybės pripažinimą „Romuvai“.
„Artimiausiu metu projektas keliaus į Seimo posėdžių salę”, – informavo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
Ragindamas suteikti „Romuvai” valstybės pripažinimą Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas sakė esąs nešališkas, laisvas nuo religinio tikėjimo žmogus.
„Turime pagarbiai žiūrėti į tos religinės bendrijos egzistavimą, tuo labiau, kad tai nėra kokia nors destruktyvi, kuo nors neigiamu moraliniu požiūriu pasižyminti bendrija. Jeigu kas nors jaučia iš kitų religinių bendrijų konkurenciją, tai man suprantamas tas nenoras turėti konkurentą, jeigu čia įmanoma konkurencija”,– sakė E. Gentvilas.
„Romuvą” palaikė ir parlamentarė socialdemokratė Inga Ruginienė.
„Matome, kad įvairios patikrinimo procedūros įvyko ir niekas nepasakė, kad šita bendrija galėtų neatitikti tam tikrų reikalavimų. Todėl mūsų sprendimas turėtų būti vienareikšmiškas. Tikrai neturėtume tų žmonių toliau vaikyti per teisėkūros labirintus”, – komiteto posėdyje sakė I. Ruginienė.
Žmogaus teisių komiteto posėdyje dalyvavusi Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė tikisi, kad naujas Seimas suteiks šiai bendrijai valstybės pripažinimą.
„Teisiškai viskas tarsi yra aišku, „Romuvos” žmonės gerbia kitų tikėjimo atstovus. Manome, kad turime sulaukti tokios pačios pagarbos bent jau iš Seimo narių”, – sakė krivė Inija Trinkūnienė.
Šių metų spalio 1 d. kadenciją baigęs Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
Šį buvusio Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pateiktą projektą palaikė 43 Seimo nariai, prieš buvo 21, susilaikė 11 parlamentarų. Tačiau buvę parlamentarai bendru sutarimu nutarė palikti šį klausimą svarstyti naujam Seimui.
Suteikti valstybės pripažinimą „Romuvai“ siūloma atsižvelgus į Teisingumo ministerijos išvadą, kad ši religinė bendrija atitinka įstatymo reikalavimus.
„Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nurodytus reikalavimus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai”, – sakoma ministerijos išvadoje.
Joje pažymima, kad „Romuva“ Lietuvoje veikia 25 metus ir atitinka įstatyme nustatytą teisėtos veiklos Lietuvoje periodo reikalavimą. „Romuvos“ mokymas ir apeigos, anot Teisingumo ministerijos, neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir bendrai priimtoms moralės normoms.
„Romuva“, kaip etninę kultūrą puoselėjanti religinė bendrija, anot ministerijos, yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir dvasinio gyvenimo dalis.
ELTA primena, kad „Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į Seimą kreipėsi dar 2017 m. gegužės 17 d. Tačiau parlamentui nesuteikus jai valstybinio pripažinimo statuso, 2019 m. Romuva kreipėsi į į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
2021 m. birželio 8 d. EŽTT nusprendė, jog Seimas, nesuteikdamas „Romuvai“ valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Po EŽTT sprendimo, 2023 m. rugsėjo 19 d. Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir Seimo nariai vėl valstybės pripažinimo jai nesuteikė.
Seimui pernai rudenį antrą kartą nesuteikus valstybės pripažinimo „Romuvai“, šį bendrija, manydama, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, antrą kartą kreipėsi į EŽTT.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
