Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, šių metų gegužės 12 d. įvykusiame referendume nepanaikinus Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtinto daugybinės pilietybės draudimo, „galimybės Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais įstatymu negali būti ženkliai plečiamos“.
Šiuo metu yra numatyta vienuolika išimčių, kada Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas ir konservatorė Dalia Asanavičiūtė yra įregistravę Pilietybės įstatymo pakeitimų projektus, kurie numato dvyliktąjį atvejį, kai Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
Per 70 valdantiesiems ir opozicijai atstovaujančių parlamentarų vardu A. Bagdonas siūlo leisti išsaugoti pilietybę tiems, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės, priklausančios Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, pilietybę, įgijo ne gimdami.
Priėmus Seimo narės D. Asanavičiūtės parengtas įstatymo pataisas, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išvykę iš šalies po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję NATO valstybės narės ar šios organizacijos partnerės Europos Sąjungos (ES) valstybės narės pilietybę.
Seimo teisininkų nuomone, pasiūlyti projektai prieštarauja Konstitucijai.
„Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali vadovautis nuostata, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejų nereikia riboti“, – sako Seimo teisininkai.
Pasak jų, Konstitucinis Teismas (KT) 2017 m. spalio 20 d. yra konstatavęs, jog referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję ES arba NATO valstybės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.
„Projektu siūloma dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimo išimtis (....) suponuotų ne atskirus, išimtinius dvigubos pilietybės atvejus, bet didelį jų kiekį“, – vertindami A. Bagdono inicijuotą projektą sako Seimo teisininkai.
Anot jų, tik 4 ES valstybės narės (Airija, Austrija, Kipras, Malta) nėra NATO narės. Siūlomas reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų turėti tik tų ES valstybių narių pilietybę, kurios yra NATO narės (t. y. negalėtų turėti Airijos, Austrijos, Kipro, Maltos pilietybės), anot Seimo teisininkų, keltų abejonių ir dėl atitikties asmenų lygybės principui.
Teisės departamentas kritiškai vertina ir D. Asanavičiūtės pasiūlytas įstatymo pataisas.
„Iš 4 ES valstybių narių, kurios nėra NATO narės (Airija, Austrija, Kipras, Malta), tik Kipras neturi partnerystės su NATO, taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės nesiskiria nuo to, kurį KT yra įvertinęs kaip pagal Konstituciją neleidžiamą“, – sako Teisės departamentas.
Seimo teisininkai turi abejonių ir dėl D. Asanavičiūtės projekto atitikties asmenų lygybės principui, nes pagal šį projektą Lietuvos Respublikos piliečiai negalėtų turėti Kipro pilietybės.
Teisės departamentas kritikuoja ir parlamentarės pasiūlymą įpareigoti Lietuvos Respublikos pilietį apie įgytą kitos valstybės pilietybę pranešti ne per 2 mėnesius, kaip reikalaujama šiuo metu, o tik pasibaigus paso galiojimui.
Tai reiškia, anot Seimo teisininkų, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs bet kurios pasaulio valstybės, pavyzdžiui, Rusijos, pilietybę, galėtų dar daugelį metų naudotis Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiu dokumentu, nors turėtų būti pripažintas netekusiu šios pilietybės.
„Toks teisinis reguliavimas (....) iš esmės reikštų teisinio nihilizmo aprobavimą“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
Tai, kad ne visi kitos valstybės pilietybę įgiję Lietuvos Respublikos piliečiai per nustatytą terminą praneša apie tai Lietuvos valstybės institucijoms, anot teisininkų, nėra pagrindas įteisinti naudojimąsi Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiu dokumentu faktiškai nebeturint teisės į tą pilietybę.
Seimo Teisės departamentas akcentuoja, kad pilietybės santykio tarp valstybės ir jos piliečio pasibaigimas negali priklausyti nuo paso galiojimo laiko.
Dėl Pilietybės įstatymo pataisų Seimo teisininkai siūlo gauti Vyriausybės išvadą.
ELTA primena, kad gegužės 12 d. vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas. VRK duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai arba 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.
Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.
2019 m. Lietuvoje vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo irgi patyrė fiasko.