Konservatyvieji parlamentarai sumąstė, kad įstatymuose reikia įteisinti artimo ryšio sąvoką, o toks artimas ryšys teisiškai būtų pripažįstamas tarp bendro gyvenimo susitarimą sudariusių asmenų, toliau tarp globėjų ir globojamųjų arba asmenų, sudariusių susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo, bei, žinoma, tarp šeimos narių ir artimųjų giminaičių.
Taip šie politikai tikisi išspręsti teisines problemas, kurios kyla homoseksualioms ir nesusituokusioms heteroseksualioms poroms, bet mirk gyvenk nenori įteisinti nei civilinės sąjungos, nei partnerystės. Tarp tokių teisinių problemų paminėtinos, kad partneriai negali paveldėti vienas kito turto, jeigu nėra specialiai surašyto testamento, negali gauti informacijos apie vienas kito sveikatą, jeigu vienas iš partnerių yra ligoninėje, negali tarti paskutinio žodžio dėl partnerio laidojimo.
Partnerystės priešininkai mano, jog bet koks homoseksualių ar heteroseksualių porų sąjungos įteisinimas sunaikins šeimą, pamins santuokos institutą ir turės itin neigiamos įtakos mūsų visuomenei.
Jie taip pat baiminasi, kad civilinės sąjungos ar partnerystės įteisinimas bus pirmas žingsnis prie homoseksualių asmenų santuokos įteisinimo arba įsivaikinimo, nors Civilinės sąjungos įstatymo projektas neleidžia homoseksualioms poroms nei įsivaikinti vieno iš partnerio vaiko, nei apskritai įsivaikinti.
Artimo ryšio sąvoką, vietoje civilinės sąjungos, įteisinti siūlo įvairių frakcijų parlamentarai: Paulius Saudargas, Algimantas Dumbrava, Antanas Čepononis, Antanas Vinkus, Arvydas Nekrošius, Arvydas Pocius, Audronius Ažubalis, Aurelijus Veryga, Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič, Guoda Burokienė, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius, Laima Mogenienė, Ligita Girskienė, Ričardas Juška, Rima Baškienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Rita Tamašunienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Valdas Rakutis, Valius Ąžuolas, Vilija Aleknaitė Abramikienė.
Valdančiojoje koalicijoje, kurią sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, nėra bendro sutarimo dėl civilinės sąjungos, tačiau tam daugiausia nepritaria krikdemiškasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sparnas. Tuo tarpu Laisvės partija siekia įteisinti civilinę sąjungą, nes tai buvo vienas svarbiausių rinkimų pažadų, kuriuos ji nesėkmingai bandė įgyvendinti per šimtą dienų.
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius socialiniame tinkle „Facebook“ sukritikavo konservatyviai nusiteikusių Seimo narių projektą kaip visiškai neadekvatų. Pasak jo, panašūs santykiai turi būti reguliuojami ne antrojoje Civilinio kodekso knygoje, o trečiojoje, kur kalbama apie šeimos teisinius santykius, be to, bandymai apibrėžti artimą ryšį įstatymais yra tas pats, kaip noras apibrėžti meilę – tai tiesiog neįmanoma.
„Tai iš principo teisinėmis kategorijomis neapibrėžiamos žmonių sielos, jausminės, emocinės būsenos. Todėl pasakymas, kad tai yra asmens santykis, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmens socialinio ryšio, yra apibrėžimas apie nieką. Lygiai taip pat, kaip ir pasakymas, kad kiekvienas turi teisę į artimo ryšio gerbimą. Juk savaime suprantama, kad turi, nes kiekvienam žmogui Konstitucija garantuoja jo teisę į privatumą“, – pastebi teisininkas.
V. Nekrošius taip pat akcentuoja, jog šiuo atveju niekas nesiūlo keisti Civilinio kodekso nuostatų dėl partnerystės, nes ir šiuo metu kodekse apie tai kalbama, tik nėra tai įgyvendinančio įstatymo. Papildomai teisininkas pastebėjo, jog konservatyvieji politikai nustatė skirtingo lygmens artimus ryšius: savaime artimi ryšiai yra tarp šeimos narių ar artimųjų giminaičių, o preziumuojami artimieji ryšiai tarp asmenų, sudariusių susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenų, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo. V. Nekrošiaus nuomone toks vertinamasis kriterijus jam atrodo visai netinkamas, jau nekalbant apie tai, kad tai gali būti laikoma kaip diskriminacija.
„Įspūdis, kaip čia švelniau pasakius... chebrytė gal projektą Amsterdamo cofeeshop (ten legaliai rūkoma žolė) rašė. Iš karto pasakysiu, kad rengėjų tikslai yra visiškai aiškūs – įtvirtinam šitą briedą, tada įstatymais dar įtvirtinam tokių asmenų teisę gauti informaciją vienas apie kitą, kelias teises ir pareiškiam, kad jokios partnerystės įstatymo nereikia, nes juk yra artimas ryšys, kuris visus poreikius patenkina. Taigi, siekiai aiškūs – kova iki paskutinio kraujo lašo už klasikinės šeimos išsaugojimą. Maždaug taip pat, kaip kovojo prieš w, x ir q. Ar pamenat dar kas nors tas emocijų jūras ir argumentus kaip žudome lietuvių kalbą? Rezultate, po raidžių įteisinimo nei kalba žlugo, nei jai kas pakenkė. O konflikto neliko ir argumentų Tomaševskio chebrytei kiršinti Lietuvos žmones taip pat neliko“, – rašė teisininkas.
